Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Augalų katalogas
Klausk specialisto
Sodo spalvų virtuvė
Darbalaukio paveiksliukai
Savaitės darbai pagal Mėnulį

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2014 m. Nr. 11
Sodo spalvos
Plačiau »
2014 m. Nr. 3
Žolynų žurnalas
Plačiau »
Nr. 3
Sodybos idėjos – Gražiosios erdvės: 11 istorijų
Plačiau »

Augalas

  Spausdinti
VYŠNIOS IR TREŠNĖS (Prunus Cerasus, C. avium)

Vyšnių ir trešnių kilmė bei klasifikacijos
Dėl vyšnių ir trešnių klasifikavimo yra įvairių nuomonių. Štai XX a. pirmoje pusėje Lenkijos pomologai vyšnias ir trešnes priskyrė slyvų (Prunus L.) genčiai. 1956 m. ji pakeičiama į vyšnių (Cerasus Mill.). 1976 m. pomologijos knygoje vėl grįžtama prie Prunus genties.

Nevienodai aprašomos ir vyšnių bei trešnių rūšys. Tik slavai jas skiria, vadina skirtingais žodžiais. Romanų, germanų ir anglosaksų kalbose jos turi vieną vardą, tik papildomai nurodoma, kad trešnė yra saldžioji, o vyšnia – rūgščioji. Pripažįstantys tik vyšnių gentį, ją skirsto į pogentes ir sekcijas

Veislių grupės
Vyšnių veislės skirstomos pagal sulčių spalvą, minkštimo konsistenciją ir spalvą. Lenkai aprašo 2 grupes pagal atmainas:
Prunus cerasus var. caproniana L. – bespalvėmis sultimis, išauginančios daug atžalų (škliankos, amoreles);
Prunus cerasus var. austera L. – spalvotomis sultimis (moreles).
Trešnių veislės grupuojamos pagal vaisių minkštimo savybes:
Cerasus avium var. juliana (L.) Schüb. et Mart. – stambios, raudonu arba beveik juodu minkštimu;
C. avium var. duracina (L.) Schüb. et Mart. – stambios, šviesios raudonos ar tamsios raudonos, rečiau geltonos, minkštimas standus, kremzliškas;
C. avium var. hispanica Hort. – stambios, minkštos, geltonu minkštimu.

Vertingiausios rūšys:
rūgščioji vyšnia (C. austera (L.) Roem.),
paprastoji vyšnia (C. vulgaris Mill., sin. C. collina Laj. et Courtois),
trešnė, arba paukštvyšnė, saldžioji vyšnia (C. avium (L.) Moench.),
krūminė kryklė, arba stepių vyšnia (C. fruticosa Pall.),
veltininė kryklė, arba pūkuotoji vyšnia (C. tomentosa (Thunb.) Mill.),
kvapioji kryklė, arba kvapioji vyšnia (C. mahaleb (L.) Mill.).

Sodinimas ir priežiūra
Vyšnioms ir trešnėms didelį pavojų kelia žiemos šalčiai, pavasarinės šalnos ir saulė.
Mažas ir piestelių atsparumas sausrai. Todėl vyšnioms ir trešnėms geriau tinka kiek aukštesnis reljefas su nedideliu nuolydžiu į šiltesnę pusę.
Žemė turi būti pakankamai derlinga, o gruntinis vanduo – ne sekliau nei 2–2,5 m gylyje. Labiau tinka pakankamai laidus vandeniui vidutinio sunkumo priesmėlis ar lengvas priemolis, kurio pH yra ne mažesnis kaip 5,5.
Sodinami tik gerai išsivystę sodinukai. Jų kamienai turi būti ne trumpesni kaip 50–60 cm. Geriausia rinktis vienmetukus su pakankamai išaugusiais vainikais.
Vyšnios sodinamos 5x3 m atstumais, trešnės – 7x6 m. Suaugusios vyšnios pasiekia 2,5–7 m, o trešnės – 5–15 m aukštį.
Rudenį sodinukai blogiau prigyja, dažnai žiemą pašąla, todėl paprastai sodinami pavasarį. Tai daryti reikia kuo anksčiau, nes prasidėjus vegetacijai jie kur kas blogiau prigyja.

Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 29 - „Vyšnios ir trešnės“

Grįžti

Šiandien

  Lapkričio 25, antradienis.
  Saulė teka 08:08, leidžiasi 16:03.
  Mėnulis teka 10:32, leidžiasi 19:14.
  Mėnulis Ožiaragyje, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis lapkričio 22 d.
  Germilė, Kotryna, Santautas, Kybartas.
  Šv. Kotryna (laikyta mokslininkų globėja). Senbernių diena. Tarptautinė kovos prieš moterų prievartą diena.
  Šaknų diena. Konservuokite, sandėliuokite prieskonines daržoves. Nereikėtų genėti gyvatvorių. Jei neįšalo žemė, prisikaskite krienų. Jei jų prisirinkote daugiau, dalį suvartokite iškart, o kitus sudėkite į dėžutę ir užpilkite drėgnu smėliu. Užkamšykite rūsio vėdinamąsias angas, kad į vidų neprilįstų pelių ar kitų graužikų.
  Lapkritį purvą braidysi, vasarą šieno neišdžiovinsi.

Apklausa

Kokia Jūsų nuomonė apie žurnale „Sodo spalvos“ (2014 m. Nr. 11) spausdintą straipsnį „Už kapaviečių priežiūrą atsakingo asmens teisės ir pareigos“?

Interneto svetainių kūrimas  El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082, faks. (8 5) 271 5435