Įdomybės

Pietietiškas žavesys

Blizgantys tamsiai žali lapai ir stamboki taurelės formos žiedai iš karto patraukia dėmesį. Šis vijoklis dažniausiai parduodamas nedidukas, bet jau žydintis. Pirkėjas privalo žinoti, kad vasarai baigiantis nedidelė gėlė virs aukšta, kelių metrų stiebus turinčia liana.
Populiarumo nestokoja mandevila ’Alice du Point’ didokais neblizgančiais lapais ir stambiais rausvais žiedais. ’Tango Twist’ - retoka veislė. Jos žiedai pilnaviduriai. O baltai žydinti ’Faire Lady’ yra žemesnė, turi mažesnius blizgančius lapus. Labai mėgstamos ryškiai raudonos ’Red Ridding Hood’ ir ’Scarlet Pimpernel’. Taigi veislių pakanka. Žinoma, ne kiekvienoje parduotuvėje rasime įvairių mandevilų, bet net ir viena suteiks sodui pietietiško žavesio.

Kuris vardas tikrasis?

Mandevilos - tai per 100 rūšių turinti stepukinių (Apocynaceae) šeimos gentis. Anksčiau ji vadinta Dipladenia, bet dabar šis vardas laikomas sinonimu. Tiesa, vis dar pasitaiko ir tokiu vardu parduodamų augalų. Dar nauja labai puošniai žydinčių kultivarų grupė vadinama Sundaville. Parduodant greta etiketėje nurodomi ir kiekvieno jų vardai. Iš tikrųjų šie augalai irgi priklauso stepukinių šeimai, mandevilų genčiai.

Dauguma botaninių rūšių kilusios iš Pietų Amerikos. Yra lianų, puskrūmių ir krūmų, bet soduose mielai auginamos laipiojančios rūšys. Nuo to, iš kokios rūšies kilusi viena ar kita veislė (hibridas), priklauso augalo išvaizda ir aukštis. Skiriasi ir lapų dydis, blizgesys, žiedų skaičius kekėse. Kartais mandevilos Amerikos sodininkų vadinamos Čilės jazminais. Europoje jos atsirado gan seniai. Ypač gausiai augintos Anglijoje, karalienės Viktorijos soduose.

Žinomiausios yra kelios rūšys: Mandevilla splendens, M. amoena, M. boliviensis, M. sanderi, M. laxa. Vis dėlto įvairios veislės medelynuose pirmauja. Tikrų rūšinių augalų galima rasti tik botanikos soduose.

Priežiūra vasaros mėnesiais

*Sode mandevilos gali augti tik šilto klimato šalyse, kur temperatūra žiemą nenukrenta žemiau 0 °C. Lietuvoje į lauką išnešamos tik vasarą.
*Visos mandevilos - lianos. Stiebai prie pagrindų dažnai sumedėja ir nuplinka. Todėl augalai arba kasmet padauginami auginiais, arba aplink prisodinama smulkių vienmečių.
*Labai gerai mandevilos auga konteineriuose, vazonuose, pakabinamuose krepšeliuose. Indai parenkami pagal vešlumą. Didelius augalus galima su vazonais vasarai įkasti sode, o rudenį vėl grąžinti į patalpą.
*Mandeviloms parenkama šviesi, saulėta vieta. Pakenčia dalinį šešėlį. Labai karštose vietose vidurdienio šešėlis apsaugo lapus nuo nudegimų.
*Per ilgus stiebus galima nugenėti.
*Mandevilos laistomos reguliariai, kad žemė būtų vidutinio drėgnumo. Vazone būtinas geras drenažas. Vandens padėkle palikti negalima. Trumpas sausras jos pakenčia, bet labai perdžiūvusios praranda grožį.
*Augančios ir žydinčios mandevilos pavasarį ir vasarą tręšiamos kompleksinėmis trąšomis kas dvi savaites.
*Mandevilos žydi labai gausiai nuo pat pavasario, iki rudenį atvėsta orai ir sutrumpėja dienos. Tada, nelaukiant šalnų, būtina jas parnešti namo.

Žiemą mandevilos turi ilsėtis. Tuo laikotarpiu jos laikomos ant šviesiausių palangių, kur gauna bent šiek tiek saulės spindulių.

Žiemojimas šiltuose namuose

*Šviesiose oranžerijose arba papildomai lempomis apšviečiami ant palangių laikomi augalai gali žydėti visus metus. Žinoma, ne taip gražiai ir gausiai kaip vasarą.
*Žiemą mandevilos turi ilsėtis. Tuo laikotarpiu jos laikomos ant šviesiausių palangių, kur gauna bent šiek tiek saulės spindulių. Laistomos labai mažai, netręšiamos. Jei išauga ploni silpni ūgliai, pavasarį reikės apkarpyti.
*Pavasarį, kai prasideda tikrasis augimas, šiltomis dienomis, verta mandevilas kelioms valandoms išnešti į lauką. Jos ne tik pratinamos prie lauko sąlygų, bet ir gauna daugiau šviesos. Iš karto pernešti į lauką augalai jautriai reaguoja į staigų sąlygų pasikeitimą.

Dauginimas stiebo auginiais

Stiebo auginiai (7-10 cm ilgio) pjaunami anksti pavasarį. Jie susmeigiami į drėgną smėlį ir uždengiami. Įsišakniję persodinami po vieną. Ūgtelėjus pagrindiniam stiebui, verta nugnybti viršūnėlę, taip priverčiant šakotis. Vėliau augalas persodinamas į didesnį vazoną.