Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Sukimo antgalių komplektų laimėtojai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 5
Sodo spalvos
Plačiau »
2018 m. Nr. 4
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 80
Augalų pasaulis – Moliūginės daržovės
Plačiau »

Klausk

  Spausdinti
« Ankstesnis - 1 - ... 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - 14 - 15 - 16 - 17 - 18 - 19 - Kitas »
Virginija:

Keletą metų auginame tris aktinidijas (2 moteriškas+1 vyriškas). Vienas krūmas, kuris nusidažo lapų galiukus baltai jau antri metai gausiai žydi, tačiau vaisių taip ir nesulaukiame, nes žiedai nudžiūsta ir nubyra. Kodėl taip nutinka?

Sodo spalvų atsakymas:

Dažniausiai baltai nusidažo vyriškųjų margalapių aktinidijų lapai. O ant vyriškųjų aktinidijų vaisių nebūna – jų žiedai skirti apdulkinti moteriškiesiems.

Ona:

Braškių uogų jau nėra. Ar galima nupjauti lapus? Ar tai reikia daryti vėliau?

Sodo spalvų atsakymas:

Jei reikia, braškių lapus geriausia pjauti po derliaus nuėmimo. Tada jos vėl spėja atželti ir pasiruošti kitų metų žydėjimui. Sveikame braškyne pjauti visų lapų nereikėtų – taip tik susilpnėja augalai, užsitęsia jų vystymasis.

Danguolė:

Kada ir kaip dalinti šalavijus ir sodinti į naują vietą?

Sodo spalvų atsakymas:

Soduose auginama daug šalavijų, yra vienmečių, dvimečių ir daugiamečių rūšių ir veislių. Daugiamečiai šalavijai kerelių dalimis dauginami ir persodinami anksti pavasarį, kai pradeda dygti.

Modestas:

Šiandien iškasiau tulpes. Kai kurios buvo nudžiūvusios, kai kurios dar žalokos. Ir svogūnėliai vienur balti, kitur jau rusvi su lukštu. Ar jiems nieko blogo nenutiks, kad per anksti iškasiau?

Sodo spalvų atsakymas:

Tulpės kasamos, kai beveik visas stiebas ir lapai būna pageltę, bet apatiniai lapai dar truputį žalsvi. Skirtingų veislių tulpės džiūsta nevienodu laiku, taigi ir kasti jas reikia ne tą pačią dieną. Geriausiai vertinti pagal šaknis: jei šaknys jau sunykusios – iškasėte ne per anksti.

Inga:

Kažkas atsitiko su braškėmis. Labai gražiai žydėjo, o žydėjimo pabaigoje pradėjo pamažu nykti lapai, nunyko žiedai ir dabar liko tik stiebeliai su nuvytusiais žiedais (jei iš kurio spėjo užsimegzti uoga, tai ji užaugo ir prisirpo). Kokia čia gali būti liga? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Galbūt problemos po žeme. Arba prasidėjo šaknų puvinys, arba kokie nors kenkėjai stipriai apgraužė šaknis ir braškės sunyko.

Daiva:

Per šalnas apšalo bulvės ir agurkai. Ar bus iš ju dar derliaus? Gal reikėtų juos patręšti kokiomis trąšomis?

Sodo spalvų atsakymas:

Reiktų žiūrėti, ar apšalo tik lapai, ar ir stiebai. Bulvės dar gali atželti iš miegančių akučių, agurkai jautresni, bet jei liko sveiki stiebai, jie pradės šakotis.

Ilona:

Turiu abrikosą, jam jau kokie 5 metai, pavasarį žydi, o vaisių tik keletas. Ko medeliui trūksta?

Sodo spalvų atsakymas:

Beveik visi abrikosai – kryžmadulkiai. Atskirai auginamas vienas medis beveik neturi vaisių.

Sigita:

Norėjau paklausti – gelsta chrizantemos lauke, vazonuose, kuom reiktų patręšti?

Sodo spalvų atsakymas:

Viduryje vasaros chrizantemoms tinka universalios kompleksinės trąšos su mikroelementais. Bet gelstantys lapai gali rodyti ne vien trąšų trūkumą. Tai gali būti reakciją į didelę kaitrą, netinkamą substratą, prasidedančių ligų požymiai.

Ieva:

Sodui maždaug 7–8 metai. Obelis ir vyšnia pavasarį labai gražiai ir gausiai žydėjo, o dabar beveik pusė obels nudžiūvo, o likusi dalis žaliuoja. Tas pats atsitiko ir su vyšnia. Gal žinote kas galėjo nutikti sodui ir ką daryti?

Sodo spalvų atsakymas:

Vaismedžiai džiūti gali dėl labai įvairių priežasčių. Dažniausiai atskiros šakos nudžiūsta pažeistos medienos grybinių ligų arba medienos kenkėjų. Tokias šakas reikia išpjauti ir sudeginti.

Janina:

Auginu dvejas šilauoges, auga rūgščioje durpėje kartu su spanguolėmis. Praeitais metais buvo kelios uogos, šiais metais net nežydėjo. Kas įvyko?

Sodo spalvų atsakymas:

Šilauogės nežydi ir nedera, jei trūksta trąšų, netinkamas dirvos pH, trūksta drėgmės arba saulės šviesos.

Sigita:

Sakykite prašau dabar galima parsisiųsti įvairiausių sėklų, kaip pavyzdžiui narcizai, tulpės, tai tokios gėlės, kurios pas mus auginamos iš svogūnėlių. O kaip sėti iš sėklų ir kada jas sėti? Ar iš jų išaugs svogūnėliai ir ar išvis išaugs kas nors?

Sodo spalvų atsakymas:

Auginti svogūnines gėles iš sėklų – kantrybės ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Dažniausiai praeina 3-4 metai, kol tokie augalai pradeda žydėti. Kiekvienos rūšies sėjimas ir auginimas truputį skiriasi.

Sėti tulpes geriausia tuo pat metu, kai sodinami tulpių svogūnėliai, tai yra rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Nedidelį kiekį sėklų patogiausia pasėti į 10–15 cm gylio dėžutes. Sėklos sėjamos vos 1–1,5 cm gylyje. Patogu sėklas išdėlioti eilutėmis, paliekant 1–2 cm tarpus ir 3–5 cm tarpus tarp eilučių. Jos gali žiemoti šaltame rūsyje ar sandėlyje (kur temperatūra artima 0 ºC) arba įkastos sode. Tulpių daigai pasirodys pavasarį, vos tik sušils žemė tame plotelyje. Jei dėžutes su sėklomis laikėte rūsyje arba sandėlyje, tulpės sudygti gali anksčiau. Jas būtina išnešti į šviesą. Pirmieji daigeliai lauke gali būti bronzinės spalvos, vėliau jie tampa žali. 
Po pirmojo pavasario žemėje iš sėklyčių jau būna susiformavę nedideli svogūnėliai. Jie vos kelių milimetrų skersmens ir labai pažeidžiami. Todėl pirmąją vasarą siūlyčiau nei iš dėžučių, nei iš dauginimo lysvės jų neiškasti. Vasarą žemė, kur ilsisi vienmečiai tulpių svogūnėliai, turi būti sausa. Rugsėjo mėnesį dėžutes reikia sudrėkinti, o vėliau – paruošti žiemai kaip ir praėjusiais metais. Antrųjų metų pavasarį sėjinukai išaugina po tikrąjį lapą. 
Po 2–3 metų auginimo, prasidėjus ramybės periodui (pageltus lapams), mažieji svogūnėliai iškasami. Svogūnėliai sudedami plonu sluoksniu į dėžutes, nešami džiovinti gerai vėdinamoje, apie 25 ºC patalpoje. Vėliau nuvalomi, surūšiuojami pagal dydį. Paauginti sėjinukai sodinami įprastu tulpėms laiku, 8–12 cm gylyje.
Ketvirtaisiais auginimo metais pavasarį jau matyti, kurios tulpės sužydės – jos išaugina po antrąjį lapą. Tai priklauso ir nuo rūšies savybių, ir nuo auginimo sąlygų, sėklų kokybės. Kartais pasirodo tik vienas kitas žiedelis, o kartais – pražysta beveik pusė svogūnėlių.

Galina:

Sakykite prašau ar nužydėjusius rodedendrų žiedus reikia nuskabyti?

Sodo spalvų atsakymas:

Nužydėjusius rododendrų žiedynus pageidautina nuskabyti – sėklos Jums tikriausiai nereikalingos, o krūmai neeikvos maisto medžiagų jų nokinimui.

Eugenijus:

Sode auginu šilauoges. Šį pavasarį pradėjo gelsti kai kurių medelių lapai. Gerai patyrinėjęs radau išraustus kurmių urvelius. Juos panaikinau. Ar yra tikimybė išsaugoti medelius?

Sodo spalvų atsakymas:

Šilauogės yra krūmai. Per kurmių urvus nuteka didžioji dalis vandens, ir tikriausiai Jūsų šilauogės pradėjo gelsti dėl drėgmės stokos. Gausiau laistykite krūmus, ranka tikrinkite dirvos drėgmę, vis pažiūrėkite, ar kurmis neišrausė naujų urvų. Jei pažeidimai nedideli, šilauogės atsigaus.

Giedrė:

Jau keletą metų auginu dekoratyvinį maumedį. Laistau, tręšiu, bet jis visiškai neauga, ką daryti?

Sodo spalvų atsakymas:

Jei medelis atrodo sveikas, belieka tik laukti. Galbūt sodinant buvo pažeistos ar paliktos susisukusios šaknys, ir dėl to sutriko augimas. Dėl visa ko patikrinkite, ar prie šaknų nėra graužikų urvų.

Gerda:

Norėčiau į kitą plotą perkelti spanguoles. Kada tai galima atlikti? Dabar turbūt negeras laikas, nes žydi?

Sodo spalvų atsakymas:

Spanguoles sodinti ir persodinti reiktų anksti pavasarį. Dabar jos žydi, vėliau – nokins uogas. Bet jei persodinti būtina šiemet, perkelkite jas su kuo didesniais žemių gniužulais ir patrumpinkite stiebus (šių metų derlių prarasite). Persodintas gausiai laistykite.

Asta:

Ant raganės (Ville de Lyon) lapų atsirado rudos dėmelės, kurios išsiplečia ir nuruduoja, nudžiūva visas lapas. Praeitais metais taip nudžiūvo visi lapai iki 1,5 metro aukščio. Aukščiau lapai žali, raganė žydi. Kokia tai liga ir kuo gydyti?

Sodo spalvų atsakymas:

Tiksliai augalų ligas galima nustatyti tik laboratorijoje. Lapai džiūsta, kai raganės pažeistos stiebų vytulio arba rūdžių. Reikia išskinti ir sudeginti visus lapus, raganes bent 2 kartus purkšti fungicidais, žemės paviršių apibarstyti pelenais.

Valdas:

Kaimynai pavaišino savo užaugintais persikais, pabandėme sudaiginti kauliuką. Jis sudygo ir dabar turime apie 50 cm aukščio augaliuką vazonėlyje. Ar reikia jį skiepyti? Kada sodinti į pastovią vietą?

Sodo spalvų atsakymas:

Persikai dažniausiai skiepijami į kaukazinės slyvos poskiepius. Tokie augalai geriau ištveria Lietuvos žiemas. Persiką atsargiai, nepažeidžiant šaknų, persodinti reiktų jau dabar, kad iki žiemos spėtų gerai įsišaknyti. Kadangi nežinome, kokios veislės buvo Jūsų kaimyno persikai, net neįmanoma prognozuoti, kiek atsparus šalčiui ir kokius vaisius galėtų turėti Jūsų užaugintas augalas.

Henrikas:

Pradėjo pūti bijūnų šaknys. Kokia gali būti priežastis? Ankščiau netoli jų augo jurginai, gal tai gali būti priežastis? Dar labai sausas gruntas. Mes juos laistome, bet gal dėl drėgmės trūkumo ir puola ligos?

Sodo spalvų atsakymas:

Dėl drėgmės trūkumo augalai nusilpsta, o tada jau ir ligos greit įsimeta. Be to, infekcija gali patekti pažeidus šaknis purenant gruntą, per atlydžius žiemą. Nuo šaknų puvinių geriausiai gelbsti fungicidas „Previcur Energy“.

Rita:

Pastebėjome, kad jau antri metai ruduoja (džiūsta) apatinės sidabrinės eglės šakos. Medis labai didelis – apie 7 m. aukščio. Jai jau apie 40 metų, bet auga gimtų namų sodyboje, tad labai brangus visomis prasmėmis ir labai norėtųsi išsaugoti. Patarkite, ar dar galima būtų kaip nors išsaugoti ir ką daryti.
Tiesa, pastebėjome, kad gyvatvorėje, kuri yra šalia šios eglės įsiveisė paprastasis apynys, kuris tose vietose net gyvatvorę naikina (gyvatvorė tik tose vietose pradėjo džiūti). Gal jis kenkia ir eglei? Ar jau mūsų eglutė „paseno“?

Sodo spalvų atsakymas:

Apatinės eglės šakos džiūti gali dėl labai įvairių priežasčių – gali būti ligos, kenkėjai, nepalankios sąlygos. Ne visas ligas galima išgydyti, nes medienoje išplitus grybienai, medžiui padėti beveik nebeįmanoma. Pirmiausia įsitikinkite, kad eglei sudaromos geros sąlygos – dirvožemyje netrūksta drėgmės, bent kartą per metus gauna trąšų, visą laja apšviečiama saulės. Atidžiai apžiūrėkite šakas ir spyglius – gal pamatysite kokių nors ligų ar kenkėjų požymių.
Apynys apsivynioja ir užtemdo mažesnius augalus taip, kad jie ims nykti. Paprasčiausia būtų pavasarį juos išrauti, kaip piktžoles.

Svetlana :

Žieminius česnakus užpuolė kenkėjai, ką daryti? Ar galima išgelbėti česnakus nuo išnykimo? Visi lapai pageltę, viršūnę graužia gelsvi kirminukai. Prašau parašyti kuo purkšti. Aš laisčiau ištirpintu ūkišku muilu su kalio permanganatu, kiek palaukus, vandeniu su druska. Visą internetą išnaršiau, nieko neradau.

Sodo spalvų atsakymas:

Gali būti, kad Jūsų česnakus užpuolė svogūninio paslėptastraublio arba kandies lervos. Jas naikinkite purškiant insekticidais – šių priemonių įsigysite sodo prekių parduotuvėje. Česnakus reikia ne laistyti, o purkšti, gerai sudrėkinant tas vietas, kur matomi kenkėjai.

« Ankstesnis - 1 - ... 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - 14 - 15 - 16 - 17 - 18 - 19 - Kitas »
Palikite savo klausimą Sodo Spalvų specialistams:
Jūsų vardas:
El. pašto adresas (internete nebus skelbiamas):
Jūsų klausimas:

Šiandien

  Gegužės 21, pirmadienis.
  Saulė teka 05:03, leidžiasi 21:29.
  Mėnulis teka 11:19, leidžiasi 02:14.
  Mėnulis Liūte, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis gegužės 15 d.
  Vaidevutis, Valentas, Vydmina.
  Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena
  Vaisių diena. Galima sodinti, pikuoti daržoves, auginančias vaisius virš žemės (pomidorus, paprikas, baklažanus ir kitas), skiepyti vaismedžius (ypač akiavimo būdu), krauti kompostą, sėti, sėti javus, veją, rinkti vaistinius augalus (vaisius), šaldyti vaisius, daržoves. Netinkamas metas augalus tręšti, laistyti. Kai kurios obelys šiemet gali per gausiai žydėti. Tai nenaudinga, nes jos primegs daug vaisių užuomazgų. Turėdami laiko, dalį žiedų išskinkite ir pašalinkite per tankiai augančias šakeles. Tada reikės mažiau retinti užuomazgas. Nepalanku tręšti, laistyti.
  Šalta gegužė – metai derlingi.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082