Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 7
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 80
Augalų pasaulis – Moliūginės daržovės
Plačiau »
2018 m. Nr. 7
Sodo spalvos
Plačiau »

Klausk

  Spausdinti
« Ankstesnis - 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 - 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - ... 19 - Kitas »
Lilijana:

Sveiki, persodinau kėnį (vėlai pavasarį), pradėjo spygliai po truputį ruduoti, o dabar visas nurudavo. Ar tai liga? Ir ką daryt:gydyti ar jau jis žūva?

Sodo spalvų atsakymas:

Jei kėnį persodinote vėlai, kai medelis jau buvo pradėjęs augti, tikėtina, kad jis tiesiog neprigijo. Tokiu atveju joks gydymas nepadės. Apžiūrėkite kėnio šakeles, patikrinkite, ar gyva žievė (gyva žievė yra minkšta, sultinga, po ja matosi žalsvas sluoksnis), ar yra gyvų pumpurų. Jei žievė ir pumpurai gyvi – kėnis gali atsprogti. O jei žievė sausa, pumpurų nėra arba jie sausi, trupantys – tokį medelį belieka išrauti.

Danutė:

Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Porą vazonėlių parnešiau į verandą, ten vėsu, bet kol kas temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Gal šitos jau miegos? Kitos kuo puikiausiai jaučiasi kieme, žydi, nors visai neprižiūrimos. Užmetu akį ir galvoju, kada gi jos eis miegoti. Kaip jas išsaugot per žiemą, o pavasarį pasidaryti naujų daigelių? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje. Žiemą pelargonijos nenumeta visų lapų, lieka žaliuoti. Auga labai lėtai – tai priklauso nuo žiemojimo patalpos temperatūros. Geriausia, jei yra 5–10 laipsnių šilumos šviesi patalpa. Šiltesnėje vietoje pelargonijos pradeda augti ir, jei papildomai neapšviečiamos, išaugina plonus silpnus ūglius. Nenuostabu, kad iš lauko atneštos į patalpą jos pagelsta ir numeta dalį senųjų lapų – tai augalų reakcija į pasikeitusias sąlygas, ypač – į sausesnį orą. Kuo ilgiau rudenį jos laikomos lauke ir į kuo šiltesnę patalpą atnešamos – tuo daugiau lapų nukrenta.

Prieš žiemą pelargonijas nugenėti reikia tik tiek, kad krūmeliai būtų tvarkingos išvaizdos. Daugiau nugenima tada, kai trūksta vietos, mažiau – jei pavasarį ketinama jas dauginti auginiais. Rudenį ir žiemą netręšiamos, laistomos saikingai. Kuo vėsesnėje patalpoje jos žiemoja, tuo mažiau joms reikia vandens. Prasidėjus augimui pavasarį vėl nugenimos (nukirptas šakeles galima panaudoti dauginimui), persodinamos, pradedama vis gausiau laistyti ir tręšti.

aldona:

Sveiki, prieš kiekvieną žiemą turiu problemų su didžialape hortenzija. Kūmas didelis, aukštas. Jį apsuku agrodanga, "kaldra". Dabar ir jos nebeužtenka. Atidengiu, uždengiu, vėdinu. Nukerpu lapus. Per žiemą krūmas apipelija, kartais būna gleivėtas, gal apšunta. Patarkite, kaip paprasčiau pasiruošti žiemai. Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Didžialapes hortenzijas uždengti žiemai nelengva, ir kuo didesnis krūmas – tuo sunkiau. Daug kas jas augina vazonuose, žiemoti neša į rūsį ar garažą (kur temperatūra artima 0 laipsnių). Lauke hortenzijas dengti reiktų ne antklode (vadinama „kaldra“), o būtinai orui laidžia medžiaga. Sušlapusi ar apledėjusi antklodė žiemą nepraleidžia oro, todėl nenuostabu, kad krūmas po ja sušunta, apipelija. Verčiau naudokite kelis sluoksnius agrodangos, prieš dengiant krūmą nuskinkite lapus, o šakas suglauskite ir suriškite. Tarp šakų galima prikaišioti stačių eglių ar pušų šakų. šaknų plotą mulčiuokite durpėmis arba pjuvenomis. Kad krūmas sėkmingai peržiemotų, visa dengiamoji medžiaga turi išlikti sausa. Todėl ant viršaus dar reiktų apsaugos nuo drėgmės. Galima ant medinio karkaso padaryti palapinę iš polietileno plėvelės su skylėmis orui šonuose arba uždengti aukšta medine dėže. Labai šaltomis žiemomis didžialapės hortenzijos apšąla nežiūrint visų pastangų ir apsaugų.

aldona:

Sveiki, ar dar galima kirpti tujų gyvatvorę? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Tujų gyvatvorę kirpti galima ir reikia, jei trumpinsite tik vienmetes šakeles, nepadarysite didelių žaizdų.

Kristina:

Balkone auginu vakarines tujas vazonuose. Balkonas yra pietryčių pusėje. Kaip reiktų tinkamai paruošti augalus žiemojimui? Ar reikia laistyti augalus žiemą? Taip pat pradėjo gelsti ir kristi vidinės šakelės arčiau kamieno. Ar tai natūralu ar tujoms kažkas nutiko?

Sodo spalvų atsakymas:

Auginti visžalius augalus vazonuose balkone yra sudėtinga, nes žiemą saulė kaitina jų šakas, jie garina drėgmę, o iš sušalusios žemės vazone šaknys negali pasisavinti vandens. Be to, vazonuose augalų šaknys yra labiau pažeidžiamos šalčio, nei auginant augalus grunte. Prieš žiemą spygliuočius ir visus visžalius augalus reikia gerai laistyti, kad žemė būtų apydrėgnė. Pradėjus šalti, augalų vazonus reiktų apsukti kokia nors apšiltinančia medžiaga (pavyzdžiui, mineralinės vatos sluoksniu), kad šaknys mažiau nukentėtų nuo šalčio. Būtų gerai šaltu metu tujas patraukti arčiau sienos. Saulėtomis dienomis ir stipriau šąlant augalus papildomai apgaubkite agroplėvele. Po ja tujos bus mažiau veikiamos saulės spindulių, vėjo, šiek tiek bus mažesni temperatūrų svyravimai. Per atlydžius patikrinkite žemės drėgmę, jei sausa – palaistykite.

Arčiau kamieno esančios šakelės greičiausiai sensta ir džiūsta – tai natūralu. Susirūpinti reikia, jei džiūstančių šakelių būna neįprastai daug. Nepamirškite, kad augalai vazonuose greit išeikvoja maisto medžiagas ir jiems būtinas papildomas tręšimas spygliuočiams skirtomis trąšomis su mikroelementais.

Sigis:

Laba diena,prašau pagalbos: kaip išgelbėti tujas? Pernai pasodinau jas, rudeniop pradėjo šakutės ruduoti su juodomis dėmėmis. Liga plinta gana greitai, bandžiau nupurkšti Magniu, palaistyti Maveriku, bet pasekmės bergždžios. Aplinkui neturime jokių vandens telkinių. Žemė – juodžemis. Prašau pagalbos.

Sodo spalvų atsakymas:

Tujų šakelių rudavimo ir džiūvimo priežasčių gali būti daug. Kai kurias ligas galima nustatyti tik laboratorijoje. Reiktų atidžiai apžiūrėti – ar juodos dėmelės ant šakelių atsiranda joms sudžiūvus ir pradėjus gesti, ar anksčiau. Galbūt yra pažeistos tujų šaknys ar grybinė liga išplito medienoje? Tada tujų išgelbėti nebepavyks. Jei aprims lietūs, dar bandykite nupurkšti fungicidu Score 250 EC, bet nėra garantijų, kad tai padės, nes neaišku, kiek išplitę pažeidimai.

ALINA:

Ar ne per vėlu persodint vaistinį bijūną? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Palankiausias bijūnų persodinimo laikas yra rugpjūčio pabaiga–rugsėjo mėnuo. Jei bijūno kero nesiruošiate skaidyti į smulkesnes dalis, dabar galite jį atsargiai perkelti į kitą vietą. Stenkitės nenupurtyti nuo šaknų žemių, sodinkite tokiame pat gylyje, kaip augo iki šiol, žiemai mulčiuokite. Jei norite bijūną dalinti į nedideles dalis, verčiau palaukite pavasario.

ALINA:

Pasodinom kriaušę prieš trejus metus ir dabar norim ją persodint. Ar tai įmanoma ir kada ją persodinti? Jeigu taip, tai ar galima persodint rudenį? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Persodinimo sėkmė priklauso ir nuo medelio dydžio, ir nuo jo gyvybingumo. Geriausiai prigyja su kuo didesniu žemės gniužulu anksti pavasarį perkelti augalai. Jei būtinai reikia, kriaušę galite persodinti ir dabar, rudenį, kad iki šalčių dar spėtų įsišaknyti. Persodinti medeliai tvirtai pririšami prie kuoliukų ir gausiai laistomi.

Asta:

Laba diena,ar sunyksta tujų šaknys ir per kiek laiko, jeigu nupjaunamas kamienas? Dėkoju.

Sodo spalvų atsakymas:

Žemai nupjovus tujas likęs kelmas ir šaknys pamažu sunyksta, atžalų nebūna. Kiek laiko trunka tas procesas – priklauso nuo tujos amžiaus ir dydžio, nuo aplinkos sąlygų. Plonosios šaknys supūna per 2–3 metus, o kelmas ir pagrindinės šaknys – maždaug per 5–7 metus. Senų tujų, kurių kamienai prie pagrindo yra 20 cm skersmens ir storesni, irimo procesas gali trukti apie 10 metų. Negyva mediena greičiau suyra drėgnoje aplinkoje, o sausame smėlyje išsilaiko labai ilgai.

Laima:

Laba diena. Norėčiau į kitą vietą perkelti prieš tris metus pasodintus keriją, lanksvą ir veigelę. Kada geriau tą daryti: dabar rudenį ar anksti pavasarį?

Sodo spalvų atsakymas:

Dekoratyvinius krūmus į kitą vietą persodinti geriausia pavasarį, prieš pumpurų sprogimą. Nepamirškite persodintus augalus gausiai laistyti.

Greta:

Sveiki, savo kieme auginu nemažai dekoratyvinių augalų. Turiu net du alpinariumus, bet šią vasarą jie labai išdžiūvo, nors ir oro temperatūra nebuvo tokia jau aukšta. Būtent dėl to nusprendžiau, jog laistymo sistemų montavimas būtų puikus sprendimas. Bet vėlgi, ar jis tiks tokiems augalams kaip: raganė, hortenzija, pūkenis? Ar prie tokių augalų sistemos geriau nevesti? Beje, ar jų http://lietausmeistrai.lt/laistymo-sistemos-irengimas/laistymo-sistemos-projektavimas/ laistymo sistemos yra kokybiškos? Kaip žinoti pagal ką išsirinkti? Norisi, kad tarnautų tikrai ne vienerius metus.

Sodo spalvų atsakymas:

Laistymo sistemos tinka visiems augalams, ypač tokiems, kurie nepakenčia sausros – raganėms, hortenzijoms. Geriausia, kai drėkinama žemė, o ne purškiamas vanduo ant augalų.  Kiekvienas pardavėjas giria savo prekes, bet pareikalaukite, kad būtų suteikta garantija.

Ilona:

Kada sodinti svogūnines gėles?

Sodo spalvų atsakymas:

Skirtingų rūšių, net veislių svogūnines gėles rekomenduojama sodinti skirtingu laiku.

Narcizų ramybės periodas gan trumpas, o iki žiemos šalčių jie turi gerai įsišaknyti. Tinkamiausias laikas jų sodinimui – rugsėjo pirmoji pusė. Sodinimo gylis – 15-25 cm (didesnis nei trijų svogūnėlių aukštis). Tinka neutralaus pH dirva.

Daugiažiedės margutės anksti pradeda leisti šaknis net laikomos sausai. Sodinant su ilgesnėmis nei 3 cm šaknimis, dalis jų gali nulūžti. Sodinimo gylis – apie 25 cm.

Paprastoji margutė, jos veislės ir kitos panašios rūšys yra daug smulkesnės, jos sodinamos vėliau, apie 10-15 cm gylyje.

Pačios ankstyviausios gėlės – snieguolės, krokai, erančiai, svogūniniai vilkdalgiai – turėtų būti pasodinti iki rugsėjo pabaigos. Erančių šakniagumbiai kambaryje gali perdžiūti, prieš sodinimą juos kelias valandas pamirkykite vandenyje. Visų šių augalų sodinimo gylis – 5-10 cm.

Scylės, puškinijos, žydrės, leukojos, sniegžydrės, paukštpienės sodinamos rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Priklausomai nuo svogūnėlių dydžio ir dirvožemio, sodinimo gylis 7-15 cm.

Hiacintai sodinami rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Optimalus gylis – 12-15 cm. Dirva turėtų būti silpnai rūgšti arba neutrali.

Tulpės turėtų palaukti, kol dirvos temperatūra nukrenta 8-10 ºC. Per šiltoje žemėje pasodintos jos būna labiau pažeidžiamos ligų, o per vėsioje – ilgai šaknijasi. Dirvai nėra labai reiklios, svarbu, kad ji būtų laidi orui ir vandeniui.

Lelijos sodinamos kuo anksčiau, kad nenudžiūtų jų šaknys ir nesuvystų svogūnai.

Alma:

Susiviliojau ir rugpjūčio mėnesį nusipirkau raganę. Prie namų užsitęsė statybos, tai nepasodinau lauke. Taip ir liko namuose. Bet... senieji stiebeliai visi nudžiūvo, o išleidau naujų, ištįsusių, žalių, su lapeliais. Kaip dabar elgtis man su ja? Palikti namuose iki pavasario?

Sodo spalvų atsakymas:

Dabar geriausia būtų raganę palaikyti kur nors šviesioje vėsioje vietoje, kad jauni ūgliai pamažu sustotų augti ir pradėtų medėti. Tiktų nešildomas šiltnamis, balkonas, šviesi veranda. Jauni ūgliukai ištįsę tapo dėl šviesos stokos kambaryje. Apžiūrėkite, ar vazonas ne per mažas, ar šaknelės neišlindusios pro drenažo skylutes. Galbūt reiks persodinti į didesnį. Žiemai raganę su vazonu geriausia būtų nunešti į rūsį ar garažą, kur temperatūra būtų vos keli laipsniai šilumos. O pavasarį sodinkite sode, norimoje vietoje.

Rima:

Noriu paklausti, ar vasarą lauke augintas spriges ir fuksijas galima žiemai perkelti į kambarį, ar jos augs? Iš anksto dėkoju už patarimus.

Sodo spalvų atsakymas:

Spriges ir fuksijas per žiemą nesunkiai galima išlaikyti šviesioje 8–15 laipsnių šilumos patalpoje. Šiltesniame kambaryje jos žiemą pradeda augti, bet ūgliai dėl šviesos stokos būna ploni, išlinkę. Šias gėles jau dabar reiktų iškasti ir persodinti į vazonus, nelaukiant šalnų ir šildymo sezono sunešti į žiemojimo vietą – tada jos geriau prisitaikys prie naujos aplinkos.

janina:

Laba diena. Prieš dvejus metus javai buvo purkšti pesticidais. Ar nepakenks, jei dabar jų šiaudais mulčiuosiu braškes? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Jei javai pesticidais buvo purkšti prieš 2 metus, šios medžiagos jau turi būti suirusios ir neveiksmingos. Įvairių žemės ūkyje naudojamų augalų apsaugos priemonių karencijos laikotarpius galite sužinoti http://www.vatzum.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/.

Greta:

Auginu citrinmedį, bet šiemet visiškai nedavė derliaus, labai retai žydėjo, neužmezgė nė vieno vaisiaus. Prieš tai vaisius megzdavo, bet citrinos nubyrėdavo nespėjusios sunokti. O šiemet iš vis tragedija: apėjo vabaliukais, skruzdėlėmis, lapai patamsėję, nulinkę, matyti juodi taškeliai. Medelis lauke. Labai gaila išmesti, gal dar galima atgaivinti persodinus? Tiesa, purškiau spec. purškalo nuo tų sparnuočių ir vabaliukų, bet nepadėjo. Patarkite... Dėkoju.

Sodo spalvų atsakymas:

Geriausia būtų matyti Jūsų citrinmedžio nuotrauką. Iš aprašymo galima spėti, kad jį stipriai apipuolė skydamariai arba amarai. Jų lipnios išskyros vilioja skruzdes, o ant lapų matoma suodligė – juosvos apnašos. Pirmiausia citrinmedį reikia gerai nuplauti po šiltu (apie 25 laipsnių) dušu. Nežinome, kokia priemone purškėte augalą, bet retai kada pakanka vieno apipurškimo. Purkšti geriausia žaliojo muilo tirpalu. Purkšti ir plauti reiktų kas 10 dienų, kol išnyks kenkėjai. Taip pat įvertinkite, ar medeliui yra tinkamo dydžio vazonas, ar tinkama žemė. Citrinmedžiai nemėgsta dažno vietos keitimo. Pernešus iš kambario į lauką citrinmedžiai gali nukentėti dėl paros temperatūrų svyravimų ir šaltų naktų, o rudenį atnešti į kambarį – dėl šviesos stokos ir per sauso oro.

Vladyslav:

Laba diena, noriu paklausti, ar galima kažką padaryti, kad medis nedžiūtų? Nes vienas jau išdžiūvo, dabar kitas pradėjo. Pirmiausia pradėjo geltonuoti lapai ir jeigu prisilieti prie jų, tai iškart nukrenta, o po to, kai nukrenta visi lapai, pradeda džiūti šakų galiukai, kol nudžiūna visas medelis. Viena šalia kitos, apie 2–2,5 metro atstumais, auga trys vyšnios. Viena jau išdžiūvo, pradėjo kita. Ar tai galima sustabdyti? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Vyšnios džiūti gali dėl kelių priežasčių. Dažniausiai jas pažeidžia grybinės ligos – kokomikozė ir moniliozė. Nuo jų gelbėtų purškimas fungicidais 2–3 kartus per metus (anksti pavasarį, prieš ir po žydėjimo). Kitos priežastys gali būti medieną pažeidžiančios grybinės ligos, jaunų medelių šaknis apgraužiančios grambuolių lervos, per aukštas gruntinis vanduo, netinkamas dirvožemis, druskų perteklius.

Gytė:

Laba diena, norėčiau pasiteirauti dėl vazone esančių hortenzijų: didžialapės ir šluotelinės. Kadangi tvarkoma sodybos teritorija, buvau priversta pavasarį jas pasodinti į vazonus. Ar gali jos vazone žiemoti? Kur laikyti? Ar uždengti? Ar reikalinga šviesa? Kiek laistyti? Ar pavasarį persodinti į kitą vazoną? Į žemę nenorėčiau kasti pavasarį, nes labai patogu vazone. Kaip išlaikyti per žiemą, kad pavasarį galėtumėm jomis džiaugtis? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Hortenzijos neblogai auga vazonuose. Didžialapes taip auginti galima daug metų, o šluotelines – kol jaunos (maždaug iki 5 metų), nes jos auga didesnės ir senesniems augalams reiktų labai didelių vazonų. Didžialapes hortenzijas reiktų saugoti nuo šalnų. Rugsėjo pabaigoje jas perkelkite į šiltnamį ar vėsią žiemojimo vietą, kur temperatūra nenukrenta žemiau 0 laipsnių. Krūmas gali numesti daugumą ar visus lapus. Numetusios lapus kelis šalčiausius žiemos mėnesius didžialapės hortenzijos gali praleisti tamsoje, rūsyje. Bet vasario mėnesį jos pradeda sprogti, vėl reikalinga šviesi, nelabai šilta vieta. Žiemą žemė vazone turi būti apydrėgnė, laistoma tik tada, kai išdžiūva žemės paviršius. Šluotelinės hortenzijos gali žiemoti tokiomis pat sąlygomis, bet gali likti ir lauke, nes yra gerokai atsparesnės šalčiui. Lauke augalus su vazonais reikia įkasti į žemę iki vazono kraštų, mulčiuoti apie 10 cm pjuvenų arba durpių sluoksniu. Šakų pridengti nereikia. Pavasarį hortenzijoms bus reikalingi didesni (5–10 cm platesni ir gilesni) vazonai.

Aurelija:

Laba diena, norėčiau paklausti apie paprastąsias pušis. Didelis, gal 15 metus augantis, medis šiemet susirgo, ūgliai ypač viršūnėje pradėjo džiūti, spygliukai ruduoja. Kadangi auginu daug įvairių pušų, bijau, kad liga nepereitų į kitus medžius. Tas sergančias šakas visas iškarpiau ir sudeginau. Gal įmanoma kuo nors nupurkšti, kad neplistų liga? Galiu atsiųsti nuotraukų. Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Pušų spygliai džiūti gali ir dėl ligų, ir dėl kenkėjų veiklos. Purškimas gelbsti ne visais atvejais. O ligas tiksliai nustatyti galima tik laboratorijoje. Vis dėlto atsiųskite pušies nuotraukas (viso medžio ir džiūstančių šakelių iš arti), gal galėsime kuo nors padėti.

Vaida:

Šiais metais pasodinome 4 aktinidijas ir jų lapai tapo gelsvos spalvos. Vadinasi, kad neprigijo ar joms ko trūksta?

Sodo spalvų atsakymas:

Jei pasodintos aktinidijos išleido lapus, jos tikrai prigijo. Jei sodinote jas neseniai ir lapai pagelto, priežasčių gali būti ne viena. Jei sodinukai anksčiau buvo laikyti šiltnamyje, persodinus į lauką jie turi priprasti prie lauko sąlygų. Ypač sureaguoja iš pavėsio į saulėkaitą perkelti augalai. Jei duobes sodinukams paruošėte iš anksto, pridėję kompostinės ar derlingos daržo žemės, pirmaisiais metais maisto medžiagų jiems neturi trūkti.  

« Ankstesnis - 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 - 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - ... 19 - Kitas »
Palikite savo klausimą Sodo Spalvų specialistams:
Jūsų vardas:
El. pašto adresas (internete nebus skelbiamas):
Jūsų klausimas:

Šiandien

  Liepos 22, sekmadienis.
  Saulė teka 05:12, leidžiasi 21:37.
  Mėnulis teka 16:56, leidžiasi 01:29.
  Mėnulis Šaulyje 13.12, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis liepos 19 d.
  Dalius, Magdalena, Marija, Mantilė
  Vaisių diena. Galima sėti, sodinti, pikuoti daržoves, vedančias vaisius virš žemės, vijoklinius augalus, sodinti braškių daigus, avietes, pjauti viską, kas greitai auga, naikinti kenkėjus, gyvenančius dirvos paviršiuje, šaldyti vaisius, daržoves, rinkti vaistinius augalus (vaisius). Labai geras metas skiepyti vaismedžius akiavimo būdu. Auginiais dauginkite vaiskrūmius. Nuėmę ankstyvą derlių nelaikykite lysvių tuščių. Supurenkite dirvą ir pasėkite krapų, špinatų. Netinkama diena sėti ir pikuoti salotas, ravėti.
  Kai anksti vakare atsiranda rasa, reikia laukti gero oro.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082