Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Sukimo antgalių komplektų laimėtojai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 4
Sodo spalvos
Plačiau »
2018 m. Nr. 1 (49)
Žolynų žurnalas
Plačiau »
2018 m. Nr. 5
Sodo spalvos
Plačiau »

Klausk

  Spausdinti
« Ankstesnis - 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 - 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - ... 19 - Kitas »
Danguole:

Sveiki, noriu paklausi, kaip galima iš dirvos išnaikinti dirvinį asiūklį (ožkabarzdį)? Ravėjimas niekaip jo nesunaikina, tai gal būt yra kitokių priemonių, kaip tą kenkėją išgyvendinti? Dėkoju už patarimus.

Sodo spalvų atsakymas:

Specifinių herbicidų naikinti asiūkliams nėra. Nuėmus derlių, daržo žemę reiktų perkasti šakėmis, išrenkant asiūklių šakniastiebius. Vasarą lieka vienintelis būdas – ravėjimas. Asiūkliai greit plinta apydrėgnėje rūgščioje dirvoje. Pakalkinus žemę, jų plitimas sulėtėja.

Danutė:

Laba diena. Jau 4 metai auginu braškes, reiktų pakeisti vietą ir atjauninti, bet neturiu kur. Todėl sugalvojau tokį eksperimentą, kad iš rudens daigelius susodinu ten, kur, pvz., augo svogūnai ar česnakai. Tada senas išnaikinu, sukasu, užsėju rapsu. Rapsą reikia apkasti tikriausiai prieš šalčius. O pavasarį ten, kur augo senos uogos, persodinu savo daigelius atgal į braškių vietą. Ar mano šitas "biznis" gali turėti naudos, ar nieko gero iš šio žaidimo nebus? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Galimas ir toks braškyno atnaujinimo variantas. Vis dėlto būtų geriau, jei kurį laiką braškės augtų kitoje vietoje. Gal yra galimybė pasodinus daigus į svogūnų ir česnakų vietą ten braškes ir paauginti kokius 3 metus ir po to vėl grąžinti į senąją vietą? Jei ne, prieš sodinant naujus daigus senojoje lysvėje įmaišykite komposto ar biohumuso.

 

Aldona:

Mano auginamai "gyvatšakei" eglei apie 15 m. Augo gražiai, turi nemažai kankorėžiukų, bet po žiemos parudavo viršūne apie 2 m. Kas galėjo pakenkti? Ar nenumirs visiškai? Patarkite, ką daryti? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Atskirų šakų ar viršūnių džiūvimo priežasčių gali būti kelios ir labai skirtingos. Tai ir grybinės ligos, ir kenkėjai, ir nepalankios sąlygos. Nudžiūvusią eglės dalį reikia nupjauti iki sveikos medienos ir sudeginti. Iš sveikos viršutinės šakos bandykite suformuoti naują viršūnę. Stebėkite medį, ar neatsiranda kitų džiūstančių šakų.

Grazina:

Sveiki. 2016 pavasarį pasodinau slyvą ’Jubiliejum’. Prigijo ir gražiai atrodo. Pastebėjau, kad ji atrodo tarsi sidabrinė, lapeliai šviesūs. Diagnozė, manau, – sidabraligė. Bet niekaip nerandu, kokių priemonių imtis, kad medelį pagydyti nuo šios ligos.

Sodo spalvų atsakymas:

 

Slyvų sidabraligę sukeliantys grybai plinta medienoje, todėl išgydyti medį purškiant fungicidais nepavyks. Jei ligos pažeistas visas medis, belieka jį išrauti ir medieną sudeginti. Jei pažeistos atskiros šakos, išjauti jas ir toliau stebėti medį.

Sidabralige slyvos užsikrečia nuo senų, nudžiūvusių medžių, kurių medienoje išplitusi grybiena, o ant žievės matosi tik nedideli sporas skleidžiantys vaisiakūniai.

Paulė:

Laba diena. Labai neįprastas klausimas: naktimis kažkas išvolioja augančius augalus, juos išlaužo, sumaišo su žemėmis. Yra atvejų, kai išjudinta žemė, lyg išknista, bet vagelė paviršiuje. Įtariame kažkokį žvėrelį-kenkėją, bet kaip jį pagauti? Ačiū už atsakymą.

Sodo spalvų atsakymas:

Pirmiausia reiktų išsiaiškinti, koks gyvūnas lankosi Jūsų sode. Tikriausiai vienintelis patikimas būdas – stebėjimo kamera. Po nakties peržiūrėsite vaizdo įrašą ir matysite, kas ten buvo. Ne visus laukinius gyvūnus yra lengva pagauti ir jo nesužalojant išgabenti į kitą vietą. Gal yra galimybė kaip nors apsaugoti augalus vielos tinklo tvorelėmis, apsmaigsčius lazdelėmis ar apjuosus tinklu.

Lolita:

Laba diena. Iš šakelių užsiauginome kūgines tujas (4 m.). Praėjusiais metais susodinome gyvatvorę, viskas buvo puikiai. Šiemet po pavasario pradėjo stipriai trūkinėti tujų kamienai ir džiūsta šakelės. Tujos apie 1 m aukščio. Kas nutiko? Ar dar galima tujas išgelbėti, ar jau reikia iškasti? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Pagal išorinius požymius ne visada įmanoma atpažinti augalų ligas. Šakelės džiūsta dėl grybinių ligų, mikroelementų dirvožemyje trūkumo, netinkamos auginimo vietos. Kamienai dažniausiai suskilinėja po šaltos žiemos, kai augalai būna gausiai tręšti azotinėmis trąšomis. Įvertinkite, ar Jūsų tujos auga tinkamomis sąlygomis: augimo metu gauna saulės šviesos, dirvožemis neperdžiūva ir neužmirksta. Naudokite tik spygliuočiams skirtas trąšas. Iškarpykite ir sunaikinkite visas džiūstančias šakeles.

 

Arnas:

Koks tinkamiausias laikas ir patikimiausias būdas (būdai) pasidauginti pelargonijų ir brugmansijų? Ačiū!

Sodo spalvų atsakymas:

Pelargonijos dauginamos sėklomis ir auginiais. Sėklos sėjamos šiltnamiuose sausio mėnesį. Iš sėklų išauginti augalai paržysta po 5–6 mėnesių. Auginiais pelargonijas geriausia dauginti pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, bet galima ir vasarą, o šiltame kambaryje papildomai apšvietus – visus metus. Padauginti auginiais augalai gali žydėti jau po 1–2 mėnesių.

Brugmansijas lengva dauginti auginiais pavasarį ir vasarą.

Arūnas:

Sveiki, ar įmanoma per žiemą išsaugoti stambiažiedę durnaropę (Datura)? Jei taip, kokiomis sąlygomis?
Kokie pagrindiniai spygliuočių (tujų, eglių, kėnių) dauginimo gyvašakėmis principai: laikas, sąlygos, žiemojimas... Ačiū!

Sodo spalvų atsakymas:

Durnaropės (Datura) yra vienmečiai augalai. Jų vegetaciją galima pratęsti šiltnamyje ar oranžerijoje, bet neilgam. Kas kita – bugnmansijos (Burgmansijos). Tai daugiamečiai stambūs augalai, kuriuos per žiemą galima laikyti šviesioje vėsioje 5–10 laipsnių šilumos patalpoje. Šios panašių augalų gentys neretai painiojamos.

Spygliuočiai gyvašakėmis dauginami anksti pavasarį – tada geriausiai įsišaknija. Taip pat galima gyvašakes pjauti vasaros pabaigoje, pasibaigus ūglių augimui. Dauginimui tinka vienmečiai arba 2–4 metų ūgliai. Į dauginimo substratą susmeigiami taip, kad neliestų vienas kito. Kol įsišaknys, būtina drėgna aplinka: tiek substratas, tiek oras reguliariai drėkinami, saugoma nuo tiesioginių saulės spindulių. Per vasarą įsišakniję auginiai gali žiemoti lauke, dauginimo lysvėse. Tik jautresnius, vasaros pabaigoje daugintus augalus reikėtų laikyti šiltnamyje. Plačiai apie dekoratyvinių spygliuočių dauginimą galite paskaityti "Augalų pasaulio" numeryje „Dekoratyvinių augalų dauginimas: gyvašakės ir skiepijimas“. Šį leidinį galite užsisakyti iš www.sodospalvos.lt.

Paulė:

Laba diena, norėčiau sužinoti priežastį, dėl ko pomidorų viršūnės gelsta? Tas geltonumas ne ryškus, beveik baltas, plečiasi į apačią žemyn per šakas. Ačiū už atsakymą.

Sodo spalvų atsakymas:

Augalų viršūnės gelsta, šviesėja dažniausiai dėl trąšų stokos arba nesubalansuoto tręšimo, kai pagrindinių maisto medžiagų yra daug, o mikroelementų trūksta. Augalus papildomai tręšti reiktų atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį šiltnamio grunte ir pomidorų vystymosi tarpsnį. Kita, rečiau pasitaikanti panašaus sutrikimo priežastis, – netinkamas apšvietimas, kai augalai gauna per daug ar per mažai šviesos.

Polis:

Laba diena. Penkti metai sode auginau abrikosą Pastaruosius porą metų pavasarį pasireikšdavo, greičiausiai ,moniliozės reiškiniai, kuriuos nesunkiai įveikdavo fungicidai. Šį pavasarį, nežiūrint savalaikio (pradedant vario preparatais) ir kompleksinio gydymo, liga įveikė visą medelį, teko jį nupjauti. Iš palikto apie pusmetrio aukščio stuobrio išaugo sveikai atrodančios atžalos.
Ar yra prasmė iš atžalos formuoti medelį, ar tai bus tik grybinių ligų plitimo židinys? Dėkoju.

Sodo spalvų atsakymas:

Jei atžalos išaugo ne iš poskiepio, verta pabandyti suformuoti naują medelio vainiką. Pasirinkite 2–3 stipriausias, iš skirtingų kamieno pusių augančias atžalas, palenkite nuo vertikalios padėties į šalis. Būtinai naudokite profilaktines priemones nuo grybinių ligų.

Daiva:

Šiais metais pražydo šilkmedis, bet visi žiedai nukrito. Kodėl?

Sodo spalvų atsakymas:

Daugeliui gegužės mėnesį žydėjusių augalų pakenkė vėlyvos šalnos. Pabandykite prisiminti, kuriomis dienomis skleidėsi šilkmedžio žiedeliai, ir ar tomis naktimis nebuvo neigiamos temperatūros.

Aleksandra:

Mano žieminiai česnakai tik dabar pradeda leisti žiedynstiebius. Draugai ir pažįstami jau ir užmarinuot, užsišaldyt šiuos skanėstus spėjo. Bėda, kad beveik visi mano česnakų žiedynstiebiai jau pažeisti kenkėjų, ėda kažkokios kirmėlaitės. Ar neprarasiu ir galvučių derliaus? Ką daryti kitais metais, kaip išvengti kirmėlių? Perliejau česnakų stiebus sūdytu vandeniu, bet to neužteko. Lysvė mulčiuota, pavasarį patręšta pelenais.

Sodo spalvų atsakymas:

Nematydami bandome spėti, kad „kažkokios kirmėlaitės“ gali būti svogūninio paslėptastraublio lervos. Jos vystosi svogūnų laiškų ir česnakų žiedynstiebių viduje. Stipriau kenkėjų pažeisti augalai gelsta, nusilpsta. Pasūdytas vanduo čia nepadės. Jei česnakų nedaug ir norite žiedynstiebius rinkti maistui, bandykite – kiek pavyks – surinkti ir sutraiškyti šių kenkėjų. Jei lervų labai daug, verta nupjauti žiedynstiebius ir sunaikinti. Pasiekusios brandą svogūninio paslėptastraublio lervos čia pat dirvoje virsta lėliukėmis, iš kurių vėliau išsirita vabalai ir vėl viskas kartojasi. Nuėmę derlių giliai perkaskite žemę, kitais metais česnakus sodinkite kitoje vietoje ir šalia pasėkite atbaidančių augalų: petražolių, morkų, kalendrų. Galvučių derlių gali sunaikinti per kenkėjų padarytas žaizdeles išplitę įvairūs puviniai arba svogūninių musių lervos.

Rita:

Pernai pasodinau hortenziją. Žydėjo. Šiais metais iš žemės išlindo 6–8 cm ūgliukai ir augimas sustojo. Ką padariau ne taip? Ir ką daryti?

Sodo spalvų atsakymas:

Gaila, bet nežinome, kokią hortenziją Jūs pasodinote. Galbūt tai viena iš didžialapės hortenzijos veislių. Šios rūšies hortenzijos jautrios šalčiui, nepridengtų augalų stiebai žiemomis stipriai apšąla arba nušąla iki žemės paviršiaus. Pavasarį išaugę jauni ūgliai gerai vystosi tik esant pakankamai drėgmės ir šilumos, bet tik kai kurios veislės sukrauna žiedynus ant vienmečių ūglių. Hortenzijos auginamos apydrėgnėje silpnai rūgščioje dirvoje, šviesiame pusšešėlyje arba atviroje nekarštoje vietoje.

Irena:

Laba diena. Pavasarį pasisodinau koloninės trešnės sodinuką. Laisčiau ją, kad prigytų. Buvo išsproginusi žalių lapelių. Bet kad ir kaip stengiausi, kad ji prigytų, pastebėjau, kad lapeliai pradėjo ruduoti ir kristi. Pati viršūnė buvo apdžiūvusi, bet nukirpus apdžiūvusią viršūnėlę, toliau medelis yra žalias. Norėjau sužinoti, ar dar įmanoma atgaivinti medelį, nes ant sodinuko beveik neliko lapelių. Labai ačiū už atsakymą.

Sodo spalvų atsakymas:

Atvežtiniai koloninių trešnių sodinukai neretai būna laikyti šiltnamyje ir pradėję sprogti ar net išauginę lapelius šiltnamio sąlygomis. Persodinti į lauką tokie medeliai ilgai adaptuojasi. Šių metų pavasaris augalams buvo nepalankus – vėlyvos šalnos galėjo pažeisti daugumą jautresnių augalų. Neskubėkite išrauti sodinuko. Tik nuskinkite sudžiūvusius lapus, pasirūpinkite, kad netrūktų drėgmės – galbūt atsigaus.

Justina:

Sveiki. Persisodinom medelius / gyvatvorę. Parsivežėm iš kito sklypo ir tą pačią dieną pasodinom. Aukštis maždaug 1,6 m. Visi lapeliai nurudavo. Galvojam, ar ją visą kirpt iki maždaug 1 m aukščio, ar tik tuos lapus nupjaut ar palikt taip, kaip yra, o kitais metais viskas bus gerai. Laukiam patarimo.

Sodo spalvų atsakymas:

Gaila, kad neparašėte, kokios rūšies gyvatvorės medelius ir kokią dieną sodinote. Jei tai darėte birželio mėnesį, tai būtina atminti, kad tokiu metu visi sumedėję augalai yra labai jautrūs persodinimui. Iškasant per 1,5 m aukščio medelius neišvengiamai stipriai pažeidžiamos šaknys, sutrinka augalo vandens įsisavinimas. Dabar būtinai nugenėkite augalus, palikdami trumpus pernykščius ūglius – tai palengvins prigijimą. Pasirūpinkite, kad netrūktų drėgmės. Negarantuojame, kad visi augalai prigis, ir nežinodami medelių rūšies dėl priežiūros daugiau patarti negalime.

Oelda:

Laba diena. Per pradedančias žydėti braškes pralėkė šalna - žiedų viduriukai pajuodo, žiedai nukrito. Bet dabar džiūsta visi pasirodantys žiedpumpuriai - tik išlenda pumpuro užuomazga ir jau nurudęs. Pradedu įtarti, kad gal čia jau ne šalna kalta, gal serga braškės. Ką daryti, kaip suktis iš bėdos? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Džiūstantys žiedpumpuriai – tai tik vienas ligos požymių. Reiktų įdėmiai apžiūrėti braškyną: ar nėra ant lapų netaisyklingų šviesių žalsvų ar gelsvų dėmių, rudų taškelių, pilkų apnašų – tai padėtų tiksliau nustatyti ligą. Žiedpumpuriams gali pakenkti ir virusinės, ir grybinės braškių ligos. Virusų pažeistas braškes beliktų tik išrauti ir sunaikinti, o naują braškyną sodinti kitoje vietoje. Nuo grybinių ligų gelbėtų fungicidai. Šiuo metu parduotuvėse rasite Score 250 EC ir Topas 100 EC.

Janina:

Sveiki, kai kurių veislių paprikų kotai nuo pat žemės apaugę šakelėmis. Ar reikia jas nugenėti? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Reiktų apžiūrėti, ar gerai išsivysčiusios paprikų viršūnės, ar yra šakelių viršutinėje 1/3 stiebo dalyje. Jei viršūnės sveikos ir šakojasi, apatines šakeles verta iškarpyti, nes jos bus užpavėsintos ir derliaus neduos. Bet dažnai nuo pažemės šakojasi paprikos pažeistomis viršūnėmis. Tokioms verta palikti po 2-3 stipriausias apatines šakas. Atsižvelkite į augalų augimo tankumą, genėkite taip, kad šakelės nesiglaustų viena prie kitos.

Vigis:

Laba diena. Auginu dvi trešnes. Joms jau penkeri metai. Šiais metais abi žydėjo gausiai, bet vaisiai vienai vysta dar neprinokę. O kitai vaisiai praktiškai neišsivystė, visi suvyto. Taip buvo ir pernai, tik žydėjo labai mažai. Tai uogų ragavau tik nuo vienos ir tik kokias penkias. Ką daryti?

Sodo spalvų atsakymas:

Vaisiai neišsivysto, jei trešnės pažeistos grybinių ligų arba yra nepakankamas maisto medžiagų kiekis dirvožemyje. Atkreipkite dėmesį, ar sveiki, lygiai žali yra medžių lapai. Įvairios dėmės, tašeliai padėtų atpažinti ligą. Prisiminkite, kada ir kokiomis trąšomis tręšėte vaismedžius, kada tikrinote dirvožemio pH. Dėl mikroelementų, ypač magnio trūkumo gali sutrikti kitų maisto medžiagų pasisavinimas, augalai suserga neinfekcinėmis ligomis.

ramunė:

Laba diena, auginu raganę, tačiau šiemet nekrauna žiedų, lapija graži. Patręšėm, ką daryti?

Sodo spalvų atsakymas:

Gaila, kad neparašėte, kokią raganę auginate. Žiedų gali nesukrauti apšalusios, per stipriai nugenėtos, sergančios raganės. Skirtingos raganės žiedus krauna ne vienu metu – yra ir gegužę žydinčių, ir tik antroje vasaros pusėje žiedus kraunančių. Jei lapai gražūs ir augalas auga vešliai, belieka tik laukti.

janina:

Sveiki sode 6 metai auga 2 slyvos. Buvo labai gražūs medeliai ir davė vaisių. Bet šįmet net neišsprogo. Kas įvyko? Tas pats su šilkmedžiu, nors jam taip pat 5 metai. Patarkite, ar laukti kitų metų, ar iškasti? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Geriausia patikrinti, ar gyva medžių žievė: keliose vietose ant plonesnių ir storesnių šakų pralupkite žievę ir pažiūrėkite. Gyva žievė būna žalsva ar balta, minkšta. Negyva – gelsva ar ruda, sausa. Jei yra šakų su gyva žieve, medelius reiktų pagenėti ir dar palaukti – kartais atsprogsta iš po žieve esančių miegančiųjų pumpurų. Tik negyvus medžius su visai sausa žieve reikia išrauti, kad jie netaptų kokių nors ligų šaltiniu.

Po žiemos medžiai žūsta dėl įvairių priežasčių. Galėjo pakenkti neįprastai anksti prasidėję šalčiai ir sniegas (augalai nespėjo sumedėti ir stipriai apšalo), prasidėjo kokios nors ligos ar pažeidė kenkėjai.

« Ankstesnis - 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 - 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - ... 19 - Kitas »
Palikite savo klausimą Sodo Spalvų specialistams:
Jūsų vardas:
El. pašto adresas (internete nebus skelbiamas):
Jūsų klausimas:

Šiandien

  Gegužės 21, pirmadienis.
  Saulė teka 05:03, leidžiasi 21:29.
  Mėnulis teka 11:19, leidžiasi 02:14.
  Mėnulis Liūte, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis gegužės 15 d.
  Vaidevutis, Valentas, Vydmina.
  Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena
  Vaisių diena. Galima sodinti, pikuoti daržoves, auginančias vaisius virš žemės (pomidorus, paprikas, baklažanus ir kitas), skiepyti vaismedžius (ypač akiavimo būdu), krauti kompostą, sėti, sėti javus, veją, rinkti vaistinius augalus (vaisius), šaldyti vaisius, daržoves. Netinkamas metas augalus tręšti, laistyti. Kai kurios obelys šiemet gali per gausiai žydėti. Tai nenaudinga, nes jos primegs daug vaisių užuomazgų. Turėdami laiko, dalį žiedų išskinkite ir pašalinkite per tankiai augančias šakeles. Tada reikės mažiau retinti užuomazgas. Nepalanku tręšti, laistyti.
  Šalta gegužė – metai derlingi.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082