Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Prenumeratos loterija
Atsisiųsk žurnalą "Sodo spalvos" NEMOKAMAI!

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2017 m. Nr. 11
Mano sodyba
Plačiau »
2017 m. Nr. 11
Sodo spalvos
Plačiau »
2017 m. Nr. 3 (47)
Žolynų žurnalas
Plačiau »

Klausk

  Spausdinti
« Ankstesnis - 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 - 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - ... 17 - Kitas »
Irena:

Apatinėje rododendro lapo pusėje į voratinklį susisukę kažkokie kenkėjai ir jau yra apgraužtų lapų. Ką daryti?

Sodo spalvų atsakymas:

Nesupratome, ar kenkėjų radote ant visų rododendro lapų ar tik ant vieno. Ant vieno lapo galėjo pasitaikyti ir paprasčiausių vorų ir dar kokių nors atsitiktinai patekusių vabzdžių. Nedidelį kiekį kenkėjų geriausia surinkti rankomis ir sunaikinti.

Rododendrų lapų kraštelius gali apgraužti kai kurie įvairiais augalais mintantys straubliukų šeimos vabalai. Lietuvoje jie nėra plačiai išplitę ir nelaikomi rimtais rododendrų kenkėjais, todėl griebtis chemijos nebūtina. Šie krūmai dažniausiai nukenčia nuo grybinių ligų ir fiziologinių sutrikimų.

Dalia:

Sveiki. Sodyboje prieš kelerius metus pasodinom obelaitę. Vaisių dar nedavė, o dabar ji taip apsamanojo,kad aš bijau,jog ji nudžius. Samanos ne tik ant kamieno, bet ir ant smulkių šakelių. Ar tai pavojinga medeliui ir ką aš turiu daryti? Netoli obelaitės auga didelis ąžuolas, gal tai turi įtakos? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Vaismedžiai dažniau apauga kerpėmis, nei samanomis. Tiek samanos, tiek kerpės prie medžio žievės tik prisitvirtina, bet jokių maisto medžiagų iš jo neima, taigi medžiui nekenkia. Kerpės ir samanos linkę augti šešėlyje, drėgnose vietose. Todėl reiktų pagalvoti, ar Jūsų obelaitė gauna pakankamai saulės. Galbūt ją didžiąją dienos dalį dengia ąžuolo šešėlis?

Jei samanos ir kerpės Jums labai nepatinka, šepetėliu nuvalykite ir nubalinkite kamieną ir didesnes šakas profilaktiškai nupurkškite fungicidais.

Irena:

Laba diena, noriu Jūsų paklausti, ar galima laistyti orchidėjas tuo vandeniu, kuriame buvo valomos žuvys? Bijau, kad nepakenkčiau.

Sodo spalvų atsakymas:

Žuvys dažniausiai valomos vandentiekio arba šulinio vandenyje. Po valymo jame lieka kraujo, įvairių smulkių organinių gabaliukų. Toks vanduo tinka daržovėms, lauko gėlėms ir kitiems sodo augalams laistyti. Bet orchidėjoms reikia kiek galima minkštesnio vandens – lietaus arba iš paviršinių vandens telkinių. Jei norite orchidėjas tręšti organinėmis trąšomis, laistykite jas augalų užpilais, arbatomis.

LAIMA:

Prašau patarti. Aplinkai pagražinti prie įvažiavimo į namo kiemą palikome kokio kvadratinio metro ploto neišklotą trinkelėmis plotelį. Problema, kad po ta vieta buvo atliekų konteineris. Duobę užpylėm akmenimis, užklojom agroplėvele ir pripylėm žemės. Žemės storis gali siekti pusmetrį. Iki šios vasaros toje vietoje auginau kanas (ne žemaūges). Jos visai puikiai bujojo, dirvos joms užteko. Vieta saulėta beveik visą dieną, tačiau neapsaugota nuo vėjo. Laistyti ne problema, nes vieta prie namų.
Tačiau kanos kiek pabodo, be to, su jomis daug darbo pavasarį, nes reikia sodinti į vazonus, kad spėtų žydėti, po to attitudemontagne.com persodinti, o esame daug dirbantys žmonės, laiko darbams kieme tikrai nedaug. Gal tokioje aprašytoje, su nedaug dirvožemio vietoje, gali augti kokie kiti, bet daugiamečiai augalai? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Nedideliu dirvožemio kiekiu pasitenkina ir saulėtoje vietoje gerai auga vilkpupės (šilokai), astrūnai, gludai, ežiuolės, įvairios karpažolės, viendienės (jų yra daugybė veislių, reiktų rintis žemesnes), lijatriai, flioksai, gailiardijos, dekoratyvinės viksvos. Šie augalai yra nereiklūs, bet kasmet juos reiktų patręšti ir per sausras laistyti.

Svetlana :

Turiu jauną sodą, gražiai nuaugę, genėjau, purškiau. Po žiemos atsitiko kažkas baisaus. Trešnaitės žievė išilgai įskilus, žievė atsilupus. Obelaitės ir slyvos žievė lyg apkramtyta. Patarkite, ką daryti, kuo tepti?.. Nejaugi reiks nupjauti? Nes būtent trešnaitė atrodo baisiai.

Sodo spalvų atsakymas:

Išilginis žievės skilimas pasitaiko žiemą. Tai dar nėra „mirties nuosprendis“ medžiui. Gražiai išvalykite žaizdą, pašalinkite negyvus žievės kraštus iki sveikos medienos ir užtepkite sodo tepalu, apriškite. Apkramtyti medelių žievę gali kiškiai ir pelės. Reiktų įvertinti pažeidimų dydį ir vietą. Jei kamienai nėra apgraužti aplink žiedu, likę pakankamai sveikos žievės – medeliai užsigydys žaizdas. Jas taip pat išvalykite, užtepkite.

Ateityje pasirūpinkite apsauga. Rudenį medelių kamienus reiktų nubalinti – tai apsaugo nuo įkaitimo ir žievės trūkinėjimo žiemą. Nuo graužikų apsaugosite aprišę specialiais tinkleliais, eglišakėmis ar kitomis medžiagomis.

Marija:

Sveiki. Nusipirkau kambarinę gėlę anturis. Laisčiau turbūt per dažnai, kad po truputį pradėjo gelsti lapai, matosi nuo lapų stiebų parudavimai. Kai kurie lapai iškrito patys. Taip pat pastebėjau, jog visa gėlė nukrypusi į vieną pusę. Prašau, patarkite, ką daryti su šiuo augalu, bijau, kad nepradėtų pūti.

Sodo spalvų atsakymas:

 

 

Kambariuose dažnai auginamos dvi rūšys ir daugybė anturių veislių. Kolumbinis, seniau vadintas Andrės, anturis (Anthurium andreanum) kilęs iš Kolumbijos, jo lapai širdiški, iškilę ant ilgų lapkočių. Žiedai taip pat turi daugiau ar mažiau širdišką pažiedę. Riestasis, arba Šercerio, anturis (A. scherzerianum) mažesnis, stiebas trumpesnis, lapai pailgi, lancentiški, tamsiai žali.

 

 

Namuose anturiai gerai auga šviesioje, šiltoje vietoje. Per tamsiame kambaryje nežydi, o prie pietinių langų vasarą nuo saulės apdega, pagelsta lapai. Tiesioginių saulės spindulių nemėgsta. Laistomi reguliariai, kad žemė visą laiką būtų drėgna, bet vandens padėkle nepaliekama. Kalkingas ir šaltas vanduo netinka. Anturiai mėgsta drėgną orą, apipurškimą šiltu vandeniu. Tręšiami kas savaitę ar dvi, bet mažesne nei nurodoma kitoms gėlėms trąšų koncentracija. Žiemą laikomi šiltame, šviesiame kambaryje. Persodinami kasmet ar kas antrus metus pavasarį, bet galima ir kitu metų laiku, nes ramybės periodo beveik neturi. Auginimui tinka durpinė, silpnai rūgštaus pH žemė kambariniams augalams. Šaknys trapios, todėl senesnius ir tankiai suaugusius kerus persodinti reikia labai atsargiai.

Jūsų anturį reiktų persodinti, sureguliuoti laistymą, laikyti šviesioje, bet saulės spindulių nekaitinamoje vietoje ir toliau nuo radiatoriaus.

aldona:

Kokią nekarpomą gyvatvorę patartumėte sodinti palei gatvę? Akmeninė tvorelė – 50–60cm. Vietos mažai. Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Prie gatvės geriau sodinti lapus metančių krūmų eiles, nes tokie augalai mažiau jautrūs taršai nei visžaliai. Neaukštą gyvatvorę suformuosite iš japoninės lanksvos veislių. Jų yra įvairių, bet gyvatvorėms labiausiai tinka "Bumalda" ir "Shirobana". Aukštesnės yra pavasario pabaigoje žydinčios pilkoji ir beržalapė lanksvos. Jei norite dygliuotos gyvatvorės, rinkitės "Tunbergo" raugerškio veisles.

Polis:

Senstant obeliai "Adersleberio kalvilis", kasmet vis labiau pasireiškia obuolių stikliškumas, prarandu vis didesnę derliaus dalį. Stipresnis genėjimas, obels atjauninimas jokio efekto neduoda. Kitų veislių obelys šios problemos nekelia visiškai. Gal yra kokių priemonių paminėtai problemai sušvelninti? O gal vienintelė priemonė – nukirsti šią obelį?
Dėkoju.

Sodo spalvų atsakymas:

Obuolių stikliškumas laikomas fiziologiniu sutrikimu. To priežastis gali būti įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie pažeidžia vaisiaus cukrų ir vandens santykį. Didelis vandens kiekis kaupiasi tarpuląsčiuose ir ląstelėse. Sutrikimus gali sukelti nepalankios augimo sąlygos, per drėgna dirva (arba aukštai esantys gruntiniai vandenys), staigios orų permainos, kai po sausros ir karščių prasideda vėsus ir lietingas periodas, dideli oro temperatūrų skirtumai. Ne visos veislės yra vienodai jautrios nepalankioms sąlygoms, ne visų vaisiai vienodai pažeidžiami. Stenkitės kuo anksčiau skinti minėtos veislės vaisius (vos pradėjus ruduoti sėkloms) ir staigiai jų neatšaldykite.

Dalia:

Sveiki. Jau kelinti metai šiltnamyje saldžiųjų paprikų viduje įsiveisia ir gyvena, graužia jų vidų šliužiukai. Iš išorės vaisius būna toks kaip taškuotas, o viduje – jų išmatos ir tamsios ,,šliūžės". Ką gi daryti? Tame šiltnamyje jau nebeauginti? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Šliužai šiltnamyje – rimta problema, kadangi ten jiems labai geros gyvenimo sąlygos: sąlyginai saugu, šilta ir drėgna. Jei dar ten nieko nepasėjote, giliai sukaskite žemę. Nenaudokite jokio mulčiaus, nebent žemės paviršių denkite daržo plėvele. Šiltnamyje jokiu būdu nepalikite pūvančių augalų dalių, žolės, lapų. Parduotuvėse paieškokite moliuskocidų „Ferramol“ ar panašaus kito. Jo granules pabarstykite šiltnamyje pasieniuose ir kitose vietose, kur nenuplausite laistymo vandeniu ir kur daugiausia gali telktis šliužai. Galite pastatyti ir kelias sraigėms bei šliužams skirtas plastikines gaudykles (jų taip pat rasite parduotuvėse). Augalus (paprikas ir kitus) sodinkite retai. Tokiu būdu žymiai sumažinsite šliužų skaičių, o per kelerius metus gal ir visai jų atsikratysite.

Daiva:

Kada ir kuo purkšti braškes nuo įvairių ligų?

Sodo spalvų atsakymas:

Ne nuo visų ligų galima apsisaugoti purškiant. Pirmiausia reikia stebėti braškes, bent apytikriai identifikuoti ligą ir tada imtis atitinkamų priemonių. Profilaktinis purškimas silpnu karbamido tirpalu (8–10g/10 l vandens) galimas tik anksti pavasarį sutvarkius braškyną, surinkus visus senus lapus. Karbamidas dalinai sumažina ligų ir kenkėjų tikimybę. Labai svarbu braškyne laikytis tinkamos agrotechnikos, nepalikti ten pažeistų ar pūvančių uogų ir piktžolių.

Danutė:

Sveiki, kada kovo mėn. galima sėti pomidorus?

Sodo spalvų atsakymas:

Pomidorus galima sėti visą kovo mėnesį. Anksčiau ar vėliau – tai priklauso nuo to, kaip ir kur auginsite daigus, ar pomidorus sodinsite šiltnamyje, ar lauke. Anksčiausiai sėjami šiltnamiams skirti pomidorai, vėliau – sodinimui daržo lysvėse. Jei norite laikytis Mėnulio kalendoriaus, palankiausios yra 9–10 ir 28 dienos.

Danutė:

Kada ir kaip gaivinti jurginus iš po žiemos miego? Bijau, kad jie uždžiūvo. Man liepė juos laikyti katilinėje dėžutėse. Aš taip ir dariau. Katilinėje temperatūra apie 14–15 laipsnių, sausa. Gumbai susiraukšlėjo. Kaip nustatyti, ar jie dar gyvi? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Jurginai per žiemą geriausiai laikosi 4–8 laipsnių šilumos ir apie 80 proc. oro drėgnio gerai vėdinamoje patalpoje. Šiltesnėje vietoje jie arba perdžiūva, arba per anksti (viduržiemį) pradeda dygti. Visai sudžiūvusius (kietus, susiraukšlėjusius) gumbus belieka išmesti. Suvytusius (susiraukšlėjusius, bet dar minkštokus) gumbus 10–12 valandų pamerkite į kambario temperatūros vandenį, po to sudėkite į dėžutes ar nedidelius vazonėlius ir iki viršūnių užberkite drėgnomis pjuvenomis arba durpėmis. Laikykite kambaryje ir laukite pasirodant daigų. Gumbus su pasirodžiusiais daigeliais persodinkite į laikinus vazonus. Juos lauke galėsite sodinti pasibaigus šalnoms (gegužės antroje pusėje). Pūvančius gumbus ar jų dalis nedelsiant išmeskite.

Svetlana :

Sveiki, gal dar anksti, bet jau planuoju daržą, gėlyną, ką sodinsiu šiltnamiuose. Toks klausimas: kaip sėti morkas, kad nereikėtų visai arba mažiau reiktų retinti? Mėginau nupirkus juostas, bet man nepatiko, o ir brangu. Kažką girdėjau, kad sėja morkas su smėliu. Bet nežinau, kaip tai daroma, koks santykis... Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Smulkias sėklas, tokias kaip morkų, galima sumaišyti su smėliu ir sėti į paruoštas vageles lysvėje. Tam imamas švarus smulkus smėlis, jo imama kelis kartus daugiau. Sėlyje morkų sėklos neišsimaišo idealiai tolygiai. Nors taip pasėjama rečiau, bet vis vien reiks kai kuriose vietose daigus retinti.

Yra ir kitų būdų. Popieriaus juosteles su www.brennholz-deutschland.de sėklomis galima patiems pasiruošti namuose žiemą, laisvalaikiu. Tam atkerpama 1,5–2 cm pločio ir norimo ilgio tualetinio popieriaus juosta, ant jos sėklos išdėstomos maždaug 3 cm atstumais ir priklijuojamos krakmolo arba miltų tyre. „Klijams“ išdžiūvus, juostelės sudedamo į dėžutes ir laikomos iki sėjos.

Galima sėklas po vieną klijuoti prie nedidelių (maždaug 2x2 cm) tualetinio popieriaus skiautelių. Sėjant į padarytą vagelę belieka eilute sudėlioti tas skiauteles norimais atstumais.

Sedona:

Sveiki, gal galite parašyti medžių ir krūmų veisles, kurie greitai auga? Norime privatumo savo kiemui ir sodui, nenorime tvorų, tik augalų, todėl būčiau dėkinga už patarimą.

Sodo spalvų atsakymas:

Greitai augančių medžių ir krūmų pasirinkimas labai didelis. Jei norite visžalių augalų, geriausia būtų rinktis paprastąsias egles (tai ypač nebrangu) ir vakarinės tujos veisles Columna‘, Brabant‘. Iš lapuočių medžių greičiausiai auga liepos, klevai, beržai, kaštonai ir tuopos, bet tai – dideli medžiai. Ateityje gali kilti problemų dėl jų metamo šešėlio.

Karpomoms gyvatvorėms tinka skroblai (gali augti ir dideliu medžiu, ir būti formuojami), ginaliniai klevai. Dažnai sodų apsauginės juostos formuojamos iš Zyboldo obelų, kaukazinių slyvų, gudobelių. Jas galima karpyti arba leisti eilėse augti laisvai. Aukščiausi ir greičiausiai augantys krūmai yra paprastieji lazdynai, varpinės medlievos. Nekarpomoms gyvatvorėms tinka raudonuogis ir juoduogis šeivamedžiai (rūšių augalai, ne veislės), paprastieji putinai, darželiniai jazminai, putinalapiai pūsleniai, paprastosios karaganos, baltosios sedulos, paprastieji ligustrai.

 

LAIMA:

Namie auginu araukariją. Kai ją gavau dovanų, buvo vos pusmetrio aukščio. Dabar, pagal tai, kaip augo anksčiau, tikėtina, kad šią vasarą pasieks lubas. Ar galima šiam augalui patrumpinti viršūnę, kas atsitiks? Ar jau reikia jai ieškoti kitų namų? Dėkoju.

Sodo spalvų atsakymas:

Kambariuose auginamos aukštosios araukarijos (Araucaria heterophylla). Natūraliomis sąlygomis tai iki 60 m aukščio užaugantys medžiai. Araukarijos auga gan greit, bet genėti jų negalima – nukirpus viršūnę ar šonines šakas taisyklinga laja bus sugadinta. Nukirpus viršūnę maždaug metams augimas sustos, o vėliau augalas bandys viršūnę pakeisti kuria nors šonine šaka. Araukarija taps kreiva, nebegraži. Todėl peraugusiems augalams reiktų paieškoti erdvesnių patalpų.

Danutė:

Rudenį pripikavau svyrančių pelargonijų. Peržiemojo puikiai. Dabar persodinau į nuolatinius indelius. Krūmai žali, gražūs, bet nelabai svyra ir žiedelių nesimato. Gal dar anksti? Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Kadangi nežinome, kokiomis sąlygomis žiemojo ir kokiomis sąlygomis dabar yra laikomos Jūsų pelargonijos, labai sunku pasakyti, kada turėtų prasidėti intensyvus jų augimas. Svirti pradeda ne trumpesni kaip 10–15 cm ūgliai, o žiedus suformuoja tik gaudamos pakankamai saulės šviesos. Ilgėjančios dienos neabejotinai turės teigiamos įtakos Jūsų gėlėms.

Irma:

Sveiki, auginu orchidėją (faleonopsį). Gavau dovanų praėjusią vasarą, turėjo tris žiedkočius, rudeniop nužydėjo. Rudenį persodinau į kiek didesnį vazoną. Kelis mėnesius buvo ramybės periodas, o paskui išleido naują lapą, visą žiemą lindo naujos šaknys. Dabar auga dar vienas lapas ir iš viso 11 išleistų šaknų (auga labai lėtai). Ar taip turi būti? Ar sulauksiu ir žiedkočių? Tręšiu lazdelių formos trąšomis, laistau maždaug kartą per savaitę.

Sodo spalvų atsakymas:

Falenopsiai nuolat augina orines šaknis, nieko blogo, jei dalis šaknų driekiasi virš ir už vazonėlio. Peržydėję augalai kurį laiką augina tik lapus, kol prisitaiko prie kambario sąlygų. Vasarą turėtumėte sulaukti žiedynų.

 

Orchidėjas geriau tręšti laistant silpnu trąšų tirpalu, o ne ilgo veikimo trąšų lazdelėmis. Dėl labai rupaus ir puraus epifitinių orchidėjų substrato ilgo veikimo trąšos negali tolygiai pasiskirstyti tarp šaknų.

Aldona:

Vasario mėn. viduryje išdygo ismene festalis. Pilnas vazonas daigų. Patarkite, ką daryti. Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Taip anksti sudygsta per šiltai žiemą laikyti svogūnai. Dabar belieka vazoną su augalais laikyti šviesioje, nelabai šiltoje (apie 15 laipsnių šilumos) vietoje, saikingai laistyti. Lauke šiuos augalus laikyti galėsite tik po šalnų (gegužės antroje pusėje).

Rima:

Sode riešuto krūmas išaugo labai aukštas. Vaisius veda gerai. Ar galima nupjauti viršūnes?

Sodo spalvų atsakymas:

Jūs tikriausiai auginate kokią nors sodinę lazdyno veislę. Lazdynai vyriškuosius ir moteriškuosius žiedus krauna ir riešutus subrandina ant jaunų šakelių. Jei nukirpsite viršūnes – keleriems metams prarasite derlių, o atžėlęs ir pernelyg sutankėjęs krūmas gali prastai derėti. Lazdynus reiktų formuoti kasmet išpjaunant po kelis pačius seniausius ir kelis silpniausius jaunus stiebus prie pat žemės. Derliui brandinti paliekami patys vešliausi kelerių metų stiebai.

Irma:

Laba diena, agrastų vaisiai vasarą būna aptraukti tokia tarsi pūkuota, švelnia pilka plėvele. Kokios to priežastys gali būti ir kaip to išvengti?

Sodo spalvų atsakymas:

Agrastai neretai serga miltlige. Tai labai išplitusi grybinė liga. Svarbu agrastus auginti saulėtoje, gerai vėdinamoje vietoje, kasmet juos išretinti, greta nesodinti aukštų, šviesą ir vėją užstojančių augalų. Kiekvieną pavasarį krūmelius patariama purkšti fungicidais, o rudenį surinkti ir sudeginti nukritusius lapus, sergančius vaisius. Naujausios agrastų veislės yra atsparios miltligei.

« Ankstesnis - 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 - 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - ... 17 - Kitas »
Palikite savo klausimą Sodo Spalvų specialistams:
Jūsų vardas:
El. pašto adresas (internete nebus skelbiamas):
Jūsų klausimas:

Šiandien

  Lapkričio 23, ketvirtadienis.
  Saulė teka 08:05, leidžiasi 16:06.
  Mėnulis teka 11:56, leidžiasi 20:00.
  Mėnulis Vandenyje 22:14, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis lapkričio 18 d.
  Adelė, Doviltas, Klemensas, Liubartė
  Šv. Klemensas, Žvejų diena. Lietuvos karių diena.
  Žiedų diena. Baltinkite medžius. Purenkite, kalkinkite dirvą, dezinfekuokite. Remontuokite, valykite, tvarkykite, vėdinkite namus, rūsius ir kitas patalpas. Nepalanku sėti, sodinti, laistyti.
  Blėstančios anglys prieš gerą orą žaruoja.

Apklausa

Ar užsisakytumėte elektroninę „Sodo spalvų” prenumeratos versiją?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082