Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 80
Augalų pasaulis – Moliūginės daržovės
Plačiau »
2018 m. Nr. 7
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 7
Sodo spalvos
Plačiau »

Klausk

  Spausdinti
« Ankstesnis - 1 - ... 3 - 4 - 5 - 6 - 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - 14 - 15 - ... 19 - Kitas »
Rasa:

Sveiki, gavau kavamedį. Jei galit, patarkite, kaip jį auginti.

Sodo spalvų atsakymas:

Kavamedžiai gerai auga šviesiuose ir šiltuose kambariuose. Juos statykite prie pietinių, rytinių ar vakarinių langų. Vasarą šiek tiek pridenkite nuo vidurdienio saulės arba patraukite toliau nuo lango. Jei saulės per daug, kavamedis nuleidžia lapus, atrodo lyg nuvytęs, nors lapai išlieka stangrūs.

Visus metus turi būti šilta. Žiemą patalpos temperatūra – ne žemesnė 17°C. Ramybės periodo kavamedžiai beveik neturi. Tik tamsiausiais žiemos mėnesiais auga labai lėtai. Visus metus laistomi reguliariai. Pageidautina, kad vanduo būtų minkštas ir šiltas (apie 25°C). Kavamedžiai mėgsta dažną apipurškimą šiltu vandeniu. Tręšiami universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Kovo – spalio mėnesiais tai darykite kas dvi savaites, lapkritį – vasarį užteks vieną kartą per mėnesį.

Jauni medeliai persodinami kasmet, o senesni – kas dvejus–trejus metus. Persodinant šaknų gniužulo neardykite, nes šie augalai jautrūs pažeidimams. Žemės mišinys ruošiamas iš komposto ir rūgščių durpių su nedideliu kiekiu smėlio. Sunkioje žemėje kavamedžiai skursta. Didesni medeliai kasmet šiek tiek genimi, bet tik tiek, kad suformuoti norimo aukščio augalą.

Renona Kaubrienė:

Namuose skursta augalai. Norėčiau lentynoje įmontuoti dirbtinį apšvietimą, bet nežinau, kokios tinka lempos (lentyna 90x60 cm, aukštis – 50 cm).

Sodo spalvų atsakymas:

Dažniausiai namuose augalams apšviesti naudojamos įprastos liuminescencinės lempos. Jos nebrangios, paprastai tvirtinamos ir keičiamos, bet tinka tik tiems augalams, kuriems reikia nedaug šviesos. Senosios kaitinimo lemputės nelabai tinka lentynose, nes sunaudoja gan daug energijos, išskiria nemažai šilumos (dėl to reikia išlaikyti atstumą, kad augalai neįkaistų). LED lempos ir LED juostos būtų optimalus sprendimas. Apie augalų apšvietimą ir šviestuvų galios parinkimą išsamų straipsnį rasite „Sodo spalvų“ Nr. 2. Leidinio ieškokite visur, kur prekiaujama spauda.

Polis:

Gerokai virš 10 metų sode auginu lauravyšnės krūmą. Puikus augalas, bet natūrali krūmo forma netikusi. Nepasisekė rasti informacijos, ar šis krūmas pasiduoda formuojamas, kokių reikėtų laikytis principų.
Laukiu Jūsų pagalbos ir iš anksto dėkoju.

Sodo spalvų atsakymas:

Lietuvoje auginamos kelios vaistinės lauravyšnės veislės, kurios šiek tiek skiriasi savo išvaizda. Bet visoms būdinga netaisyklinga krūmo forma. Kadangi lauravyšnės Lietuvoje dažnai pašąla, krūmo forma tampa dar netaisyklingesnė. Šiek tiek krūmo formą pataisyti galima genint. Pavasarį, iki vegetacijos pradžios iškerpamos visos nulūžusios, pažeistos ir negyvos šakos. Vasaros viduryje galima patrumpinti labiausiai atsikišusius, ne vietoje augančius metūglius. Taip krūmą priversite tankėti ir mažiau skleistis į šalis. Labai taisyklingų geometrinių figūrų iš lauravyšnių nesuformuosite.

Inga:

Rudenį mamai nupirkau mažą šilkmedį ir jį pasodino žiemot į šiltnamį. Noriu paklausti, kada galima persodinti ir kaip jį prižiūrėti?

Sodo spalvų atsakymas:

Šilkmedį į nuolatinę auginimo vietą persodinti reiktų pavasarį, atšilus žemei, iki pumpurų sprogimo. Sodinimo vietą reiktų paruošti kuo anksčiau, o prasidėjus šiltesniems ir saulėtiems orams – šiltnamį laikyti atidarytą, kad šilkmedis nepradėtų sprogti labai anksti. Šaknys gan trapios, todėl persodinti reikia atsargiai, stengtis jų neaplaužyti. Šilkmedžiai auginami saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Auga greitai, bet neretai jaunų šakelių viršūnės nespėja sumedėti ir apšąla, todėl kasmet jas reikia apkarpyti, patrumpinti. Gerai pakenčia genėjimą. Yra gan daug kultūrinių veislių skirtingo dydžio ir spalvos vaisiais, lapais, lajos forma.

Vale :

Pasėjau raudonuogės vynuogės sėklas, jos sudygo. Bet nežinau, kaip toliau prižiūrėti. Pirmaisiais metais jas sodinti lauke ar šiltnamyje? Patarkite, kaip elgtis. O gal auginti vazone ir kitais metais sodinti lauke?

Sodo spalvų atsakymas:

Nežinome, kokios veislės buvo tos raudonuogės vynuogės, ir nežinome, kaip jos buvo augintos. Jei tai vynuogės iš kokio prekybos centro (ne Lietuvoje augintos), gali būti, kad bus jautrios šalčiui. Iš sėklų išauginti augalai retai kada paveldi motininio augalo savybes. Suprantama, kad užaugs vynmedis, bet uogos gali būti ir ne tokios pat. Todėl pirmus metus patartume vynmedžių sodinukus po vieną auginti atskiruose vazonėliuose, pirmąją žiemą laikyti rūsyje (vos kelių laipsnių šilumos patalpoje), o antrojo pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, gerai sužilus žemei, sodinti į auginimo vietą. Nežinomos veislės vynmedžius patariama žiemai prilenkti prie žemės ir lengvai pridengti.

Gražina:

Labai patinka TV laidos apie sodininkus ir ūkininkus. Matau labai gražius daržus be piktžolių. Tiesiog stebuklingai neauga žolės. Kaip jūs taip išnaikinat tas piktžoles? Pas mano drauges sode jų apstu. Kol nuravi vieną daržo pusę, kita jau užžėlusi. Pasidalinkite ta paslaptimi. Ačiū.

Sodo spalvų atsakymas:

Piktžoles soduose išnaikinam ne mes, o tų sodų savininkai. Tikriausiai kiekvienas turi savų būdų. Vieni gal prieš filmavimą sukviečia talką, kiti gal naudoja herbicidus... Reiktų kreiptis į tas TV laidas ir konkrečius sodininkus.

Polis:

Ką tik internete perskaičiau, atrodo, dalykišką straipsnį apie medžių priežiūrą (http://www.manonamai.lt/mano-sodas-ir-kiemas/kiemas/5-populiariausi-mitai-apie-medziu-prieziura.d?id=73402806). Labai prašau sodininkystės specialistų nuomonės, kurios iš straipsnyje išdėstytų nuostatų naudotinos praktinėje sodininkystėje. Būčiau dėkingas ir už platesnio pobūdžio komentarus.
Dėkoju.

Sodo spalvų atsakymas:

Sodininkystėje genint vaismedžius verta laikytis nuostatų, kad pjūvių vietų užtepti nereikia ir kad pjaunant šakas jokio kelmelio nepaliekama. Dėl genėjimo laiko – galima ginčytis: genint vasarą ne tik sunku pro lapus įžiūrėti šakų išsidėstymą, bet pjaunant ir krentant šakoms nubraukiama dalis vaisių ir lapų. Todėl vasarą reiktų trumpinti tik jaunus ūglius, retinti metūglius. Tai, kad genėjimas visiems medžiams yra vienodas, galvota gal pokario laikais. Jau seniai yra skirtingos rekomendacijos ne tik atskiroms rūšims, bet ir veislėms. Kaip medžiai gydosi žaizdas ir kaip izoliuoja užkrėstas dalis, tyrimai dar tęsis. Sodininko tikslas – pašalinti kiek galima daugiau užkrato šaltinių (sergančių medžių šakų ar net atskirų medžių), todėl čia nereiktų palikti laisvės gamtai, o griebtis genėtuvo ar pjūklo. Taip pat svarbu nepamiršti, kad gamtoje augančių, dekoratyvinių medžių ir vaismedžių genėjimas, lajų formavimas yra skirtingas.

Vilma:

Dovanų gavau pachirą aquatica.Patarkite, kaip ją auginti. Ar galima laistyti kambarinius augalus filtruotu vandentiekio vandeniu (dėti druskos filtrai vandeniui minkštinti)?

Sodo spalvų atsakymas:

Vandeninė raivė (Pachira aquatica) greit prisitaiko prie įvairių auginimo sąlygų. Tinkamiausia vieta – prie rytinių, vakarinių langų. Pavasarį ir vasarą laistoma reguliariai, kai tik pradžiūsta žemės paviršius vazone. Šie medeliai pakenčia ir vandens perteklių, ir trūkumą, bet norint išsaugoti jų grožį, kraštutinumų reikia vengti. Perdžiovinus žemę vazone, gelsta ir krenta lapai. Ilgam palikus vandenį padėkle, gali pradėti pūti. Kadangi auga greit, trąšų reikia visai nedaug. Joms tiktų tos pačios trąšos kaip palmėms ir dracenoms, bet užtenka kovą–rugsėjį patręšti kartą per mėnesį. Jaunos raivės persodinamos kasmet, senesnės – kas dvejus–trejus metus. Žemei nereiklios, bet būtinas geras drenažas. Geriausia ruošti laidžius mišinius iš komposto, durpių ir šiek tiek smėlio.

Filtrų vandens minkštinimui gaminama labai įvairių, tad sunku prognozuoti, kokie kaip minkština vandenį. Dauguma kambarinių augalų nemėgsta karbonatų pertekliaus, todėl suminkštintas vanduo turėtų tikti geriau nei tiesiog iš vandentiekio.

 

 

Dovydas:

Namuose auginu įvairių tropinių/atogražų augalų. Visiems augalams 1-2 metai, tręšiami organinėmis arba kompleksinėmis trąšomis. Vasarą laistoma daug, žiemą saikingai, taip pat ribojamas tręšimas. Nuo spalio mėnesio naudojamos spec. šviesos apšviesti augalams. Bet avokado (Persea americana) ir Peruvinės anonos (Annona cherimola) lapai pradėjo ruduoti ir kristi. Anona išvis lapeliai pasidengė keistomis rusvomis dėmėmis, kurios matomos iš lapo apačios. Augalų neperlaiščiau, drėgmė ir temperatūra gera, šviesos irgi manau pakankamai. Gal žinote, kas galėtų būti negerai?

Sodo spalvų atsakymas:

Reiktų atkreipti dėmesį į oro drėgmę. Dažnai rudenį ir žiemos pradžioje, pradėjus stipriau šildyti radiatoriams, namuose oras išsausėja ir tai atsiliepia jautresnių augalų išvaizdai: džiūsta ir krenta lapai, atsiranda sausų dėmių arba apdžiūsta lapų pakraščiai. Persėjos ir anonos žiemos pradžioje gali ir visai numesti lapus, bet netrukus vėl išaugina naujus. Šie du augalai žiemoti gali ir vėsioje vietoje (apie 10-12 ºC) ir po tokio dalinės ramybės periodo ima sparčiai augti.

Roma:

Vazone auginu alstromeriją. Per vasarą labai gražiai augo ir žydėjo lauke. Kaip man dabar elgtis su ja, kad sėkmingai sulauktų pavasario?

Sodo spalvų atsakymas:

Dabar alstromerijai reikalingas ramybės periodas. Vazone žemė turėtų būti apysausė. Nudžiūvusius stiebus nupjaukite. Augalą su vazonu laikykite 1-5 ºC (ne daugiau 10 ºC) šilumos rūsyje.

Eduardas:

Jau 8 metus prie namo sienos auginu kininę visteriją. Vis tikiuosi sulaukti žydėjimo, bet prieš dvejus metus buvo vienas mažas žiedas, o kitais metais vėl nieko. Radau patarimą, kad ji mėgsta rūgščią dirvą, patręšiau trąšomis šilauogėms. Kiekvieną rudenį nugeniu per vasarą stipriai sužėlusią visteriją. Ką daryt? Kur galima rasti specialistą, kad padarytų dirvos tyrimą, ir duotų patarimą?

Sodo spalvų atsakymas:

Iš sėklų išaugintos kininės visterijos žydėti pradeda labai vėlai, po dešimtmečio ar dar vėliau. Daugintos vegetatyviškai – žymiai anksčiau ir gausiau. Visterijų žiedai formuojasi ant pernykščių metūglių apatinės dalies. Jei pilnai nukerpate išaugusius metūglius, pašalinate ir žiedinius pumpurus. Reiktų palikti bent trumpas vienmetes šakeles. Visterijoms tikrai nereikia ypatingai rūgščios žemės – optimalus pH – 6-6,5. dirvožemio rūgštingumui nustatyti sodo prekių parduotuvėse galite įsigyti lakmusinio popieriaus ar pH matuoklį. Tręšti visterijas reiktų gausiau fosforo ir kalio trąšomis, o azotinių – tik truputį.

Polis:

Nuardžius šiltnamį, pomidorus turėsiu auginti atvirame grunte po priedanga. Kadangi toks auginimas gana problemiškas, prašyčiau Jūsų patarimo, kokias veisles geriau pasirinkti. Gal yra kokių tokio auginimo subtilybių?

Sodo spalvų atsakymas:

Grunte po priedangomis auginti pomidorus visai nesunku. Parduotuvėse rasite daug atviram gruntui (laukui) skirtų pomidorų veislių sėklų. Tik daigus reiks auginti kokiame nors nedideliame šiltnamiuke, inspekte ar namuose. Gegužę po priedangomis pasodinti pomidorai papildomai dengiami agrodanga. Vėliau, nuo gegužės pabaigos ar birželio jiems užtenka tik stogo, o visi šonai gali būti atviri. Geras vėdinimas – patikimiausia apsauga nuo daugybės pomidorus puolančių grybinių ligų. Ypatingų auginimo subtilybių nėra. Tik kad pavasarį greičiau sušiltų žemė ir geriau išlaikytų šilumą, ją galima užkloti juoda agrodanga.

Virgilijus:

Noriu paklausti kodėl gelsta orchidėjų lapai?

Sodo spalvų atsakymas:

Orchidėjų yra labai įvairių, auginamų labai skirtingomis sąlygomis. Šiltuose kambariuose jų lapai dažniausiai gelsta dėl pernelyg sauso oro. Bet gali būti ir kitos priežastys: netinkamas laistymas (per daug ar per mažai vandens), netinkamas substratas, šviesos stoka, trąšų stoka ar druskų perteklius. Taip pat būtina įsitikinti, ar nėra kenkėjų. Patys seniausi orchidėjų lapai pagelsta ir nukrenta – tai natūrali lapų kaita augalams augant. O ryškų ramybės periodą turinčių orchidėjų lapai ir stiebai rudenį pagelsta, nudžiūva, žiemoti lieka tik požeminės augalų dalys. 

Dovydas:

Kreipiuosi į jus, nes nebežinau, kaip kovoti su įsisenėjusia problema. O problema tokia, kad mano augalus apniko mažos muselės. Žinau, kad atsiranda nuo perlaistymo, na bet dabar jau reikia rasti būdą kaip išnaikinti. Muselės gyvena paviršiuje, arba vazono apačioje, kur yra skylutes vandeniui nutekėti.
Augalų persodinimas nepadėjo. Substrato išdžiovinimas nepadėjo, išdžiovinau tiek substratą, kad augalai pradėjo vysti. Gaudžiau museles visokiais lipniais spąstais, deja matyt jau jų yra per daug, kad pavyktų visas pagauti ir nebegalėtų veistis. Toliau prasidėjo kova pasitelkiant insekticidus: PULNEX milteliai, barsčiau paviršių irgi neįveikė. Purškiau augalą, bei substrato paviršių su NeemAzal nepadėjo. Purenu dirvos paviršių. Galiausiai nebežinau, kaip dar kovoti. Galbūt reikia atsikratyti augalais?
Dar pagalvojau, gal reikia išpurkšti paviršių ir vazono apačią kur yra skylutes, bet pro skylutes į vidų įpurkšti dichlofoso pačio stipriausio? Tik ar tai nepakenks augalams, nežinau, kokios ypatybės, jautrumas yra mano augalų. Aš surašysiu dabar ką auginu, gal žinosite su kuriuo augalu atsargiau elgtis: avokadas, peruvine gvajava, mažasis bananas (Musa tropicana), citrinmedis, kavamedis, raguotasis melionas, peruvinė anona, svyruoklinis fikusas, aitrioji paprika, ananasas, papajinis melionmedis, karambolinė averoja.

Sodo spalvų atsakymas:

Aplink vazonus skraidančios mažos muselės yra daiginiai uodeliai (Scaridae). Jie sėkmingai veisiasi nuolat drėgnoje žemėje. Dauguma Jūsų auginamų augalų nemėgsta ilgesnio sauso periodo. Todėl siūlytume Jums nesitikėti greito rezultato, bet pamažu naikinti šiuos vabzdžius. Dabar, žiemą, stenkitės minimaliai drėkinti žemę vazonuose. Tik kad augalai nepradėtų vysti. Vienas ilgesnis substrato išdžiovinimas naudos neduos. Suaugusiems vabzdžiams gaudyti naudokite geltonus lipnius lapelius. Juos keiskite bent kas mėnesį. Nuolat gaudant suaugėlius ir saikingai laistant augalus, per pusmetį galima atsikratyti šių kenkėjų. Taip pat jie nemėgsta česnakų kvapo – jų susmulkintų galima įterpti į paviršinį žemės sluoksnį vazonuose. Dichlofosas nėra skirtas kovoti su augalų kenkėjais.

Rasa:

Norėčiau paklausti ką daryti taip netikėtai prisnigus su rožėmis? Lapai žali, kaip jas dengti, ar nuskinti lapus, ar laukti gal atšils?

Sodo spalvų atsakymas:

Kol kas orų prognozės žada tik trumpą atšilimą. Kiek galima nupurtykite sniegą nuo rožių, nubraukite nuo žemės. Lapus reiktų nuskinti. Krūmelius apkamšykite eglišakėmis ir iš viršaus lengvai pridenkite dėžėmis ar lietaus nepraleidžiančiais gaubtais.

Aistė:

Galbūt galėtumėte parekomenduoti žmogų, kuris puikiai išmano naminius augalus, kuris už atlygį galėtų pakonsultuoti, kaip genėti ir dauginti naminius augalus? Internete medžiaga labai padrika ir nekonstruktyvi, norėčiau įgauti profesionalumo šiuo klausimu.

Sodo spalvų atsakymas:

Dėl kambarinių augalų priežiūros konsultuotis galėtumėte su Edukologijos universiteto oranžerijos specialistais, VU botanikos sodo darbuotojais, UAB „Žalia Bitė“ (+370 680 87773).

 

Emilija:

Ar reikia žiemai dengti ne tik obelų, kriaušių, bet ir vyšnių, slyvų, sedulų kamienus? Sode jau radome zuikių, stirnų pėdsakus, voverių pribertus riešutus nežinia iš kur. Miela, bet...

Sodo spalvų atsakymas:

Laukiniai žvėreliai gali pridaryti daug bėdos vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Kamienus ir pagrindines šakas geriausia aprišti specialiu tinkleliu (jo yra parduotuvėse). Galimos ir kitos priemonės – storas popierius, audinių atraižos, eglišakės ir pan. Jei sodas neaptvertas, apsaugoti augalus būtina.

Ilona:

Kokiais chemikalais obelukes, slyvukes ir persikus purkšti pavasarį prieš pumpurų brinkimą?

Sodo spalvų atsakymas:

Parduotuvėse galite įsigyti rinkinį vaismedžių pavasariniam–rudeniniam purškimui. Jį naudokite pagal instrukciją, kol nepradėjo sprogti pumpurai. Neblogai vaismedžius apipurkšti Bordo tirpalu. Patys galite pasiruošti karbamido tirpalo.

Justė:

Ar galima dar sodinti remontantines avietes (x-29), kadangi nerodo dar šalčių ir lapkrityje? Ir ar būtina perarti dirvą, prieš tai buvo daržas?

Sodo spalvų atsakymas:

Šaltis ir žiema atėjo labai anksti, todėl dabar jau aviečių verčiau nesodinti. Jei turite sodinukų, juos prikaskite. Kai sniegas nutirps ir vėl visą parą vyraus teigiama temperatūra – galėsite pasodinti. Kuo geriau paruošite ir supurensite dirvą – tuo geriau, bet daržo vietoje galima avietėms skirtą plotą perkasti kastuvu ar supurenti kultivatoriumi.

Svetlana :

Sodyboje daug metų auga putino krūmas, noriu paklausti kodėl pradeda žydėti ir žiedai pagelsta. Uogų nebūna. Kažkas graužia lapus, žiedus. Galvoju kažkokie kenkėjai užpuolė. Prašau parašykite kaip prižiūrėti putiną, kada tręšti, genėti? Kaip kovoti su kenkėjais?

Sodo spalvų atsakymas:

Nežinome, kokį putiną Jūs auginate. Niekada kaulavaisių (taip turėtų būti vadinamos putinų uogos) neužmezga paprastojo putino veislė Roseum, nes jos žiedynai sudaryti tik iš sterilių žiedų. Nuo paprastojo putino rūšies augalų jis skiriasi puošniais rutuliškais žiedynais. Kadangi putinai yra kryžmadulkiai, prastai dera pavieniui auginami krūmai. Putinų lapus apgraužia putininis lapgraužis (Galerucella viburnii) – apie 0,5 cm ilgio geltonai rudi vabalai. Kenkia ir suaugę vabalai, ir jų lervos. Žiemoja šio kenkėjo kiaušinėliai, sudėti į žievėje padarytas duobutes. Pavasarį išsirita lervos, maitinasi lapų minkštimu, o birželio mėnesį negiliai dirvoje po krūmu virsta lėliukėmis. Jauni vabalai pasirodo liepą. Tuo metu galima anksti rytą nupurtyti daugumą kenkėjų ant apačioje patiestos plėvelės ir sunaikinti. Pavasarį pasirodžiusias lervas galima naikinti purškiant insekticidais.
Putinai mėgsta apydrėgnę žemę. Tręšiami pavasarį vaismedžiams ir vaiskrūmiams skirtomis trąšomis. Genėti šiuos krūmus galima ir pavasarį, ir vasaros pabaigoje. Tik nereikia trumpinti šakų viršūnių, nes ten kraunami žiediniai pumpurai. Genint išpjaunami patys seniausi ir per tankūs, silpni pirmamečiai stiebai.

 

« Ankstesnis - 1 - ... 3 - 4 - 5 - 6 - 7 - 8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - 14 - 15 - ... 19 - Kitas »
Palikite savo klausimą Sodo Spalvų specialistams:
Jūsų vardas:
El. pašto adresas (internete nebus skelbiamas):
Jūsų klausimas:

Šiandien

  Liepos 22, sekmadienis.
  Saulė teka 05:12, leidžiasi 21:37.
  Mėnulis teka 16:56, leidžiasi 01:29.
  Mėnulis Šaulyje 13.12, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis liepos 19 d.
  Dalius, Magdalena, Marija, Mantilė
  Vaisių diena. Galima sėti, sodinti, pikuoti daržoves, vedančias vaisius virš žemės, vijoklinius augalus, sodinti braškių daigus, avietes, pjauti viską, kas greitai auga, naikinti kenkėjus, gyvenančius dirvos paviršiuje, šaldyti vaisius, daržoves, rinkti vaistinius augalus (vaisius). Labai geras metas skiepyti vaismedžius akiavimo būdu. Auginiais dauginkite vaiskrūmius. Nuėmę ankstyvą derlių nelaikykite lysvių tuščių. Supurenkite dirvą ir pasėkite krapų, špinatų. Netinkama diena sėti ir pikuoti salotas, ravėti.
  Kai anksti vakare atsiranda rasa, reikia laukti gero oro.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082