Namai

Antanas Vienuolis savo apsakyme „Paskenduolė“ rašė: „Apie Sekmines žinodavo praeiviai, kad jau artimuose sodžiuose sužydo mergaičių darželiuose žirnikai, čebatėliai, daržuose išsprogo perstupas...“ Pastarasis augalas, augintas mūsų senelių darželiuose, iš tikrųjų yra nuodingas ir vaistinis, moksliškai vadinamas briene (Bryonia). Jis turi daugybę sinonimų: driekana, parstapas, parstupas, perstupas. Gydymą šios vaistažolės preparatais gali skirti tik gydytojas.

Šaknis - mistiškosios mandragoros pakaitalas

Brienės - tai moliūginių šeimai (Cucurbitaceae) priklausančios daugiametės žolės, turinčios sustorėjusias šaknis ir ūseliais laipiojančius stiebus. Genties vardas bryonia kilęs iš graikų žodžio bryo ’leisti atžalas, vešėti’. Angliškai vadinamas Bastard turnip, Black-berried bryony, Black-berried white bryony, Devil’s turnip, European white bryony, Parsnip turnip, Snakeweed, White bryony. O vardu Wild Nepit XIV amžiaus Anglijoje jis buvo žinomas kaip vaistas nuo raupsų. Prancūzai jį dėl pavojingumo vadina Navet du Diable ’velnio rope’.

Greenas 1832 metais rašė, kad brienės šaknis išauga milžiniško dydžio. Apsišaukėliai vaistažolininkai užaugindavo ją žmogaus formos ir parduodavo kaip vaistinę mandragorą (Mandragora officinalis). Ši garsėja ne tik gydomosiomis, bet ir mistiškomis savybėmis. Apgavikai atkasdavo žemę aplinkui jauną klestinčią brienę. Atsargiai, nepažeisdami šaknies, arti pridėdavo plastikinę žmogeliuko formą. Tada užberdavo žemėmis ir palikdavo. Augdama šaknis įgaudavo žmogaus pavidalą. Tai įvykdavo per vieną vasarą. Augalas vis dar kartais vadinamas mandragora iš Norfolko grafystės.

Brienė buvo mėgstama senųjų žolininkų, žinoma ir plačiai vartojama graikų ir romėnų. Iš jos paruoštų vaistų ligoniams skirdavo Galenas, Gerardas, Dioskoridas. Pastarasis rašė, kad lapų, vaisių ir šaknų naudinga dėti ant gangrenuojančių žaizdų. Gerardas taip pat skelbė, kad šio augalo šaknis kailiadirbiai naudoja kailiams tankinti. Bartolomėjus Anglikusas sako, kad Augustas Cezaris buvo užsidėjęs brienių vainiką perkūnijos metu, kad apsisaugotų nuo žaibo. O štai Culpepperis teigė, kad augalas yra pašėlusiai karingas, tinkamas gydyti paralyžiui, silpninti mėšlungui, konvulsijoms.

Šie vijokliai žavi dekoratyvumu

Brienės - dekoratyvūs vienanamiai augalai. Auga greitai, nereiklūs dirvai. Tinka sienoms, tvoroms, pavėsinėms, verandoms apželdinti.

Baltosios brienės (B. alba) žiedai vienalyčiai, uogos raudonos. Dar vadinama šunmolūnu, baltąja driekana.  Šaknys storos, didelės, šviesios geltonos, viduje baltos ir gleivingos. Stiebas žolinis, 1-4 m aukščio, laibas, išsišakojęs, briaunotas, laipiojantis ūseliais, plaukuotas, kartais plikas. Lapai širdiški, pražanginiai, penkiaskiaučiai, trumpakočiai. Jie yra abipus plaukuoti, kartais pliki, į stiebų viršūnes pamažu mažėjantys. Žiedai taisyklingi, 1,2-1,8 cm skersmens, žalsvai geltoni arba balti su gelsvu atspalviu. Vaisiai - 7-8 mm skersmens juodos, dvisėklės žirnio didumo uogos. Sėklos atvirkščiai kiaušiniškos, rudos, oranžinės arba pilkos, iš šonų suplotos, nežymiai raukšlėtos. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Auginama visoje Lietuvoje, pasitaiko ir sulaukėjusių. Savaime paplitusi Vidurio Europoje, Azijoje, Irane.

Raudonuogė brienė (Bryonia dioica) dar vadinama raudonuoge driekana. Jos šaknys storos, didelės, šakotos. Stiebas žolinis, 2-4 m ilgio ir 2-5 mm skersmens, laibas, briaunotas, šakotas, apaugęs plaukeliais. Ūseliai paprasti, nešakoti. Lapai pražanginiai, gana dideli, širdiški, trumpakočiai, iš 5 ar 7 skiaučių, abipus apžėlę šiurkščiais plaukeliais. Žiedai balti su gelsvu atspalviu, smulkūs, kartais labiau, kartais mažiau plaukuoti, po 1-2 lapų pažastyse arba piesteliniai, susitelkę į skydelius ir skėčius. Vaisiai - 0,6-0,7 cm skersmens raudonos uogos. Sėklos atvirkščiai kiaušiniškos, gelsvos ar rudos, šiek tiek raukšlėtos, iš šonų suplotos. Žydi birželio ir liepos mėnesiais.

Ši brienė auginama visoje Lietuvoje, bet rečiau už baltąją. Matyt, todėl, kad jautresnė šalčiams. Tai irgi dekoratyvus, vaistinis, nuodingas augalas. Natūraliai paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje, Azijoje, Irane.