Pradžia
Naujienos
Klausk specialisto
Savaitės darbai pagal Mėnulį
Augalų katalogas
Renginiai
Skelbimai
Darbalaukio paveiksliukai
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

Nr. 1
Sodybos idėjos – 144 sodybos idėjų
Plačiau »
Nr. 63
Augalų pasaulis – Spalvingieji gėlynai
Plačiau »
2014 m. Nr. 4
Mano sodyba
Plačiau »

Namai

  Spausdinti

  Senolių darželiuose žaliavo brienė

Antanas Vienuolis savo apsakyme „Paskenduolė“ rašė: „Apie Sekmines žinodavo praeiviai, kad jau artimuose sodžiuose sužydo mergaičių darželiuose žirnikai, čebatėliai, daržuose išsprogo perstupas...“ Pastarasis augalas, augintas mūsų senelių darželiuose, iš tikrųjų yra nuodingas ir vaistinis, moksliškai vadinamas briene (Bryonia). Jis turi daugybę sinonimų: driekana, parstapas, parstupas, perstupas. Gydymą šios vaistažolės preparatais gali skirti tik gydytojas.

Šaknis - mistiškosios mandragoros pakaitalas

Brienės - tai moliūginių šeimai (Cucurbitaceae) priklausančios daugiametės žolės, turinčios sustorėjusias šaknis ir ūseliais laipiojančius stiebus. Genties vardas bryonia kilęs iš graikų žodžio bryo ’leisti atžalas, vešėti’. Angliškai vadinamas Bastard turnip, Black-berried bryony, Black-berried white bryony, Devil’s turnip, European white bryony, Parsnip turnip, Snakeweed, White bryony. O vardu Wild Nepit XIV amžiaus Anglijoje jis buvo žinomas kaip vaistas nuo raupsų. Prancūzai jį dėl pavojingumo vadina Navet du Diable ’velnio rope’.

Greenas 1832 metais rašė, kad brienės šaknis išauga milžiniško dydžio. Apsišaukėliai vaistažolininkai užaugindavo ją žmogaus formos ir parduodavo kaip vaistinę mandragorą (Mandragora officinalis). Ši garsėja ne tik gydomosiomis, bet ir mistiškomis savybėmis. Apgavikai atkasdavo žemę aplinkui jauną klestinčią brienę. Atsargiai, nepažeisdami šaknies, arti pridėdavo plastikinę žmogeliuko formą. Tada užberdavo žemėmis ir palikdavo. Augdama šaknis įgaudavo žmogaus pavidalą. Tai įvykdavo per vieną vasarą. Augalas vis dar kartais vadinamas mandragora iš Norfolko grafystės.

Brienė buvo mėgstama senųjų žolininkų, žinoma ir plačiai vartojama graikų ir romėnų. Iš jos paruoštų vaistų ligoniams skirdavo Galenas, Gerardas, Dioskoridas. Pastarasis rašė, kad lapų, vaisių ir šaknų naudinga dėti ant gangrenuojančių žaizdų. Gerardas taip pat skelbė, kad šio augalo šaknis kailiadirbiai naudoja kailiams tankinti. Bartolomėjus Anglikusas sako, kad Augustas Cezaris buvo užsidėjęs brienių vainiką perkūnijos metu, kad apsisaugotų nuo žaibo. O štai Culpepperis teigė, kad augalas yra pašėlusiai karingas, tinkamas gydyti paralyžiui, silpninti mėšlungui, konvulsijoms.

Šie vijokliai žavi dekoratyvumu

Brienės - dekoratyvūs vienanamiai augalai. Auga greitai, nereiklūs dirvai. Tinka sienoms, tvoroms, pavėsinėms, verandoms apželdinti.

Baltosios brienės (B. alba) žiedai vienalyčiai, uogos raudonos. Dar vadinama šunmolūnu, baltąja driekana.  Šaknys storos, didelės, šviesios geltonos, viduje baltos ir gleivingos. Stiebas žolinis, 1-4 m aukščio, laibas, išsišakojęs, briaunotas, laipiojantis ūseliais, plaukuotas, kartais plikas. Lapai širdiški, pražanginiai, penkiaskiaučiai, trumpakočiai. Jie yra abipus plaukuoti, kartais pliki, į stiebų viršūnes pamažu mažėjantys. Žiedai taisyklingi, 1,2-1,8 cm skersmens, žalsvai geltoni arba balti su gelsvu atspalviu. Vaisiai - 7-8 mm skersmens juodos, dvisėklės žirnio didumo uogos. Sėklos atvirkščiai kiaušiniškos, rudos, oranžinės arba pilkos, iš šonų suplotos, nežymiai raukšlėtos. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Auginama visoje Lietuvoje, pasitaiko ir sulaukėjusių. Savaime paplitusi Vidurio Europoje, Azijoje, Irane.

Raudonuogė brienė (Bryonia dioica) dar vadinama raudonuoge driekana. Jos šaknys storos, didelės, šakotos. Stiebas žolinis, 2-4 m ilgio ir 2-5 mm skersmens, laibas, briaunotas, šakotas, apaugęs plaukeliais. Ūseliai paprasti, nešakoti. Lapai pražanginiai, gana dideli, širdiški, trumpakočiai, iš 5 ar 7 skiaučių, abipus apžėlę šiurkščiais plaukeliais. Žiedai balti su gelsvu atspalviu, smulkūs, kartais labiau, kartais mažiau plaukuoti, po 1-2 lapų pažastyse arba piesteliniai, susitelkę į skydelius ir skėčius. Vaisiai - 0,6-0,7 cm skersmens raudonos uogos. Sėklos atvirkščiai kiaušiniškos, gelsvos ar rudos, šiek tiek raukšlėtos, iš šonų suplotos. Žydi birželio ir liepos mėnesiais.

Ši brienė auginama visoje Lietuvoje, bet rečiau už baltąją. Matyt, todėl, kad jautresnė šalčiams. Tai irgi dekoratyvus, vaistinis, nuodingas augalas. Natūraliai paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje, Azijoje, Irane.



    Daugiau straipsnių
Komentarai
Sodo spalvos 2014-04-02, 11:38
Pasiteiraukite žolininkų, jie gal patars, kur galima nusipirkti šaknų. Šis augalas randamas sulaukėjęs, paieškokite gamtoje.
virginija 2014-04-01, 17:37
kur galetumem nusipirkti tu saknu labai prasau parasykit
Vita 2012-05-09, 09:32
Gak kas turite, arba žinote kur galima gauti brienės šaknies?
VVV 2012-04-23, 19:53
Teko naudoti šio augalo šaknį. Užplikoma keli gabalėliai džiovintos šaknies karštu vandeniu, palaikoma ir skalaujama dantenos . Pajutus , kad keliasi ant dantenų pūlinys, paskalavus keletą kartų, simtomai išnyksta. Bet jau skonis, tai tikrai nepavydėtinas.
Fausta 2012-03-30, 19:48
labas aš ir girdejau apie šį augala mano mociute gyde sau sanarius gal kas jo turite
ingrida 2010-10-07, 12:04
o ar tiesa,kad parstapo saknu nuoviras valo krauja?
mindaugas 2010-08-26, 17:03
(super)(valio)geras dalykas(valio)(ok)
Alma 2010-08-20, 15:02
Patikėkit išbandžiau savo kailiu,tikrai veikia kompresai. Prieš kelias dienas labai susižeidžiau. Žaizdų nedaug, bet sumušimai buvo dideli, vaizdas kraupus... Atvėsinusi sumušimus dėjau šiltus parstupo nuoviro kompresus. Po paros mažos mėlynės skaudėjo labiau,nei didelės po kompresų. Gavau sėklų ir bandysiu visada turėti po ranka, auginant mažuosius padaužas gera turėti stebuklingų vaistų.(super)(super)
romas 2010-03-25, 01:43
gal kas zinote kur tu saknu gauti:
Juste 2009-12-08, 20:51
Mano senele ir mama sita sakni naudoja. Taip su degtine uzpila ir trina, kai sanarius skauda. Visi geliai vaistinese nublanksta pries sita sakni :)(super)
Dalia 2009-11-02, 13:21
Nuo vaikystės žinojau,kad parstupas-vaistas nuo reumatinių skausmų.Mano anyta užpildavo šį augalą degtine ir gydydavo sąnarių skausmus.Ir aš įsitikinau,kad padeda.Keista,kad niekur nerandu apie tokį gydymą aprašymo.Kas žinote,o gal tai tik įsitikinimas?
sigita 2009-06-26, 10:06
:P(super)
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*: El. pašto adresas:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Balandžio 18, penktadienis.
  Saulė teka 06:09, leidžiasi 20:28.
  Mėnulis leidžiasi 07:55.
  Mėnulis Šaulyje 00.43, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis balandžio15 d.
  Apolonija, Eitvilas, Girmantė, Laura, Undinė, Žara.
  Didysis penktadienis
  Vaisių diena. Galima sėti, sodinti gumbinius salierus, petražoles, geltekles, porus, ridikėlius, tręšti augalus, auginančius vaisius virš žemės, vežti kompostą, mėšlą, genėti vaiskrūmius ir vaismedžius, rinkti vaistinius augalus, tvarkyti, valyti rūsius. Labai geras metas akiuoti. Netinkama diena sodinti gūžines salotas, ravėti. Palanku valyti iš organizmo toksinus, kraują dilgėlių gėrimu. Atbudus gamtai, atgyja ir augalų ligų bei kenkėjų sukėlėjai. Patikrinkite ir papildykite apsaugos priemonių atsargas, kad pakaktų pavasario ir vasaros sezonams.
  Jei balandžio mėnuo giedras, gegužė bus šlapia.

Apklausa

Ar auginate vaismedžius plokščiomis lajomis? Apie šiuos vaismedžius rašome balandžio „Sodo spalvų“ numeryje.
Interneto svetainių kūrimas  El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082, faks. (8 5) 271 5435