Pradžia
Naujienos
Klausk specialisto
Savaitės darbai pagal Mėnulį
Augalų katalogas
Renginiai
Skelbimai
Darbalaukio paveiksliukai
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2014 m. Nr. 1
Žolynų žurnalas
Plačiau »
2014 m. Nr. 4
Sodo spalvos
Plačiau »
Nr. 1
Sodybos idėjos – 144 sodybos idėjų
Plačiau »

Namai

  Spausdinti

  Senolių darželiuose žaliavo brienė

Antanas Vienuolis savo apsakyme „Paskenduolė“ rašė: „Apie Sekmines žinodavo praeiviai, kad jau artimuose sodžiuose sužydo mergaičių darželiuose žirnikai, čebatėliai, daržuose išsprogo perstupas...“ Pastarasis augalas, augintas mūsų senelių darželiuose, iš tikrųjų yra nuodingas ir vaistinis, moksliškai vadinamas briene (Bryonia). Jis turi daugybę sinonimų: driekana, parstapas, parstupas, perstupas. Gydymą šios vaistažolės preparatais gali skirti tik gydytojas.

Šaknis - mistiškosios mandragoros pakaitalas

Brienės - tai moliūginių šeimai (Cucurbitaceae) priklausančios daugiametės žolės, turinčios sustorėjusias šaknis ir ūseliais laipiojančius stiebus. Genties vardas bryonia kilęs iš graikų žodžio bryo ’leisti atžalas, vešėti’. Angliškai vadinamas Bastard turnip, Black-berried bryony, Black-berried white bryony, Devil’s turnip, European white bryony, Parsnip turnip, Snakeweed, White bryony. O vardu Wild Nepit XIV amžiaus Anglijoje jis buvo žinomas kaip vaistas nuo raupsų. Prancūzai jį dėl pavojingumo vadina Navet du Diable ’velnio rope’.

Greenas 1832 metais rašė, kad brienės šaknis išauga milžiniško dydžio. Apsišaukėliai vaistažolininkai užaugindavo ją žmogaus formos ir parduodavo kaip vaistinę mandragorą (Mandragora officinalis). Ši garsėja ne tik gydomosiomis, bet ir mistiškomis savybėmis. Apgavikai atkasdavo žemę aplinkui jauną klestinčią brienę. Atsargiai, nepažeisdami šaknies, arti pridėdavo plastikinę žmogeliuko formą. Tada užberdavo žemėmis ir palikdavo. Augdama šaknis įgaudavo žmogaus pavidalą. Tai įvykdavo per vieną vasarą. Augalas vis dar kartais vadinamas mandragora iš Norfolko grafystės.

Brienė buvo mėgstama senųjų žolininkų, žinoma ir plačiai vartojama graikų ir romėnų. Iš jos paruoštų vaistų ligoniams skirdavo Galenas, Gerardas, Dioskoridas. Pastarasis rašė, kad lapų, vaisių ir šaknų naudinga dėti ant gangrenuojančių žaizdų. Gerardas taip pat skelbė, kad šio augalo šaknis kailiadirbiai naudoja kailiams tankinti. Bartolomėjus Anglikusas sako, kad Augustas Cezaris buvo užsidėjęs brienių vainiką perkūnijos metu, kad apsisaugotų nuo žaibo. O štai Culpepperis teigė, kad augalas yra pašėlusiai karingas, tinkamas gydyti paralyžiui, silpninti mėšlungui, konvulsijoms.

Šie vijokliai žavi dekoratyvumu

Brienės - dekoratyvūs vienanamiai augalai. Auga greitai, nereiklūs dirvai. Tinka sienoms, tvoroms, pavėsinėms, verandoms apželdinti.

Baltosios brienės (B. alba) žiedai vienalyčiai, uogos raudonos. Dar vadinama šunmolūnu, baltąja driekana.  Šaknys storos, didelės, šviesios geltonos, viduje baltos ir gleivingos. Stiebas žolinis, 1-4 m aukščio, laibas, išsišakojęs, briaunotas, laipiojantis ūseliais, plaukuotas, kartais plikas. Lapai širdiški, pražanginiai, penkiaskiaučiai, trumpakočiai. Jie yra abipus plaukuoti, kartais pliki, į stiebų viršūnes pamažu mažėjantys. Žiedai taisyklingi, 1,2-1,8 cm skersmens, žalsvai geltoni arba balti su gelsvu atspalviu. Vaisiai - 7-8 mm skersmens juodos, dvisėklės žirnio didumo uogos. Sėklos atvirkščiai kiaušiniškos, rudos, oranžinės arba pilkos, iš šonų suplotos, nežymiai raukšlėtos. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Auginama visoje Lietuvoje, pasitaiko ir sulaukėjusių. Savaime paplitusi Vidurio Europoje, Azijoje, Irane.

Raudonuogė brienė (Bryonia dioica) dar vadinama raudonuoge driekana. Jos šaknys storos, didelės, šakotos. Stiebas žolinis, 2-4 m ilgio ir 2-5 mm skersmens, laibas, briaunotas, šakotas, apaugęs plaukeliais. Ūseliai paprasti, nešakoti. Lapai pražanginiai, gana dideli, širdiški, trumpakočiai, iš 5 ar 7 skiaučių, abipus apžėlę šiurkščiais plaukeliais. Žiedai balti su gelsvu atspalviu, smulkūs, kartais labiau, kartais mažiau plaukuoti, po 1-2 lapų pažastyse arba piesteliniai, susitelkę į skydelius ir skėčius. Vaisiai - 0,6-0,7 cm skersmens raudonos uogos. Sėklos atvirkščiai kiaušiniškos, gelsvos ar rudos, šiek tiek raukšlėtos, iš šonų suplotos. Žydi birželio ir liepos mėnesiais.

Ši brienė auginama visoje Lietuvoje, bet rečiau už baltąją. Matyt, todėl, kad jautresnė šalčiams. Tai irgi dekoratyvus, vaistinis, nuodingas augalas. Natūraliai paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje, Azijoje, Irane.



    Daugiau straipsnių
Komentarai
Sodo spalvos 2014-04-02, 11:38
Pasiteiraukite žolininkų, jie gal patars, kur galima nusipirkti šaknų. Šis augalas randamas sulaukėjęs, paieškokite gamtoje.
virginija 2014-04-01, 17:37
kur galetumem nusipirkti tu saknu labai prasau parasykit
Vita 2012-05-09, 09:32
Gak kas turite, arba žinote kur galima gauti brienės šaknies?
VVV 2012-04-23, 19:53
Teko naudoti šio augalo šaknį. Užplikoma keli gabalėliai džiovintos šaknies karštu vandeniu, palaikoma ir skalaujama dantenos . Pajutus , kad keliasi ant dantenų pūlinys, paskalavus keletą kartų, simtomai išnyksta. Bet jau skonis, tai tikrai nepavydėtinas.
Fausta 2012-03-30, 19:48
labas aš ir girdejau apie šį augala mano mociute gyde sau sanarius gal kas jo turite
ingrida 2010-10-07, 12:04
o ar tiesa,kad parstapo saknu nuoviras valo krauja?
mindaugas 2010-08-26, 17:03
(super)(valio)geras dalykas(valio)(ok)
Alma 2010-08-20, 15:02
Patikėkit išbandžiau savo kailiu,tikrai veikia kompresai. Prieš kelias dienas labai susižeidžiau. Žaizdų nedaug, bet sumušimai buvo dideli, vaizdas kraupus... Atvėsinusi sumušimus dėjau šiltus parstupo nuoviro kompresus. Po paros mažos mėlynės skaudėjo labiau,nei didelės po kompresų. Gavau sėklų ir bandysiu visada turėti po ranka, auginant mažuosius padaužas gera turėti stebuklingų vaistų.(super)(super)
romas 2010-03-25, 01:43
gal kas zinote kur tu saknu gauti:
Juste 2009-12-08, 20:51
Mano senele ir mama sita sakni naudoja. Taip su degtine uzpila ir trina, kai sanarius skauda. Visi geliai vaistinese nublanksta pries sita sakni :)(super)
Dalia 2009-11-02, 13:21
Nuo vaikystės žinojau,kad parstupas-vaistas nuo reumatinių skausmų.Mano anyta užpildavo šį augalą degtine ir gydydavo sąnarių skausmus.Ir aš įsitikinau,kad padeda.Keista,kad niekur nerandu apie tokį gydymą aprašymo.Kas žinote,o gal tai tik įsitikinimas?
sigita 2009-06-26, 10:06
:P(super)
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*: El. pašto adresas:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Balandžio 24, ketvirtadienis.
  Saulė teka 05:56, leidžiasi 20:40.
  Mėnulis teka 03:48, leidžiasi 14:45.
  Mėnulis Žuvyse 09.55, dylantis, IV ketvirtis. Delčia balandžio 22 d.
  Ervina, Fidelis, Gražvyda, Viltrūda.
  Tarptautinė jaunimo solidarumo diena.
  Lapų diena. Tinkamas metas laistyti, purkšti, tręšti augalus, genėti gyvatvores, sodinti ankstyvąsias bulves, jei žemė pakankamai sušilusi, sėti žoles, kurios norite, kad augtų palengva, ravėti, tręšti. Dekoratyvinių medžių ir krūmų jokiu būdu negalima trumpinti kaip gyvatvorių. Atskirai augantys egzemplioriai turi būti gražūs iš visų pusių. Pašalinkite labai ištįsusias ar atsikišusias medžių šakas, silpnas dekoratyvinių krūmų šakeles. Į iš anksto paruoštą dirvą sodinkite vasaržalius ir visžalius augalus. Nepamirškite, kad rododendrai mėgsta didelį ar dalinį pavėsį.
  Jei balandis sausas, toks pats bus ir birželis, bet liepos mėnuo bus lietingas

Apklausa

Kokį turite šiltnamį? Jei dar neišsirinkote, patarimų ieškokite balandžio „Sodo spalvų“ numeryje.
Interneto svetainių kūrimas  El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082, faks. (8 5) 271 5435