Pradžia
Naujienos
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Savaitės darbai pagal Mėnulį
Renginiai
Skelbimai
Darbalaukio paveiksliukai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2014 m. Nr. 9
Mano sodyba
Plačiau »
2014 m. Nr. 9
Sodo spalvos
Plačiau »
2014 m. Nr. 3
Žolynų žurnalas
Plačiau »

Namai

  Spausdinti

  Senolių darželiuose žaliavo brienė

Antanas Vienuolis savo apsakyme „Paskenduolė“ rašė: „Apie Sekmines žinodavo praeiviai, kad jau artimuose sodžiuose sužydo mergaičių darželiuose žirnikai, čebatėliai, daržuose išsprogo perstupas...“ Pastarasis augalas, augintas mūsų senelių darželiuose, iš tikrųjų yra nuodingas ir vaistinis, moksliškai vadinamas briene (Bryonia). Jis turi daugybę sinonimų: driekana, parstapas, parstupas, perstupas. Gydymą šios vaistažolės preparatais gali skirti tik gydytojas.

Šaknis - mistiškosios mandragoros pakaitalas

Brienės - tai moliūginių šeimai (Cucurbitaceae) priklausančios daugiametės žolės, turinčios sustorėjusias šaknis ir ūseliais laipiojančius stiebus. Genties vardas bryonia kilęs iš graikų žodžio bryo ’leisti atžalas, vešėti’. Angliškai vadinamas Bastard turnip, Black-berried bryony, Black-berried white bryony, Devil’s turnip, European white bryony, Parsnip turnip, Snakeweed, White bryony. O vardu Wild Nepit XIV amžiaus Anglijoje jis buvo žinomas kaip vaistas nuo raupsų. Prancūzai jį dėl pavojingumo vadina Navet du Diable ’velnio rope’.

Greenas 1832 metais rašė, kad brienės šaknis išauga milžiniško dydžio. Apsišaukėliai vaistažolininkai užaugindavo ją žmogaus formos ir parduodavo kaip vaistinę mandragorą (Mandragora officinalis). Ši garsėja ne tik gydomosiomis, bet ir mistiškomis savybėmis. Apgavikai atkasdavo žemę aplinkui jauną klestinčią brienę. Atsargiai, nepažeisdami šaknies, arti pridėdavo plastikinę žmogeliuko formą. Tada užberdavo žemėmis ir palikdavo. Augdama šaknis įgaudavo žmogaus pavidalą. Tai įvykdavo per vieną vasarą. Augalas vis dar kartais vadinamas mandragora iš Norfolko grafystės.

Brienė buvo mėgstama senųjų žolininkų, žinoma ir plačiai vartojama graikų ir romėnų. Iš jos paruoštų vaistų ligoniams skirdavo Galenas, Gerardas, Dioskoridas. Pastarasis rašė, kad lapų, vaisių ir šaknų naudinga dėti ant gangrenuojančių žaizdų. Gerardas taip pat skelbė, kad šio augalo šaknis kailiadirbiai naudoja kailiams tankinti. Bartolomėjus Anglikusas sako, kad Augustas Cezaris buvo užsidėjęs brienių vainiką perkūnijos metu, kad apsisaugotų nuo žaibo. O štai Culpepperis teigė, kad augalas yra pašėlusiai karingas, tinkamas gydyti paralyžiui, silpninti mėšlungui, konvulsijoms.

Šie vijokliai žavi dekoratyvumu

Brienės - dekoratyvūs vienanamiai augalai. Auga greitai, nereiklūs dirvai. Tinka sienoms, tvoroms, pavėsinėms, verandoms apželdinti.

Baltosios brienės (B. alba) žiedai vienalyčiai, uogos raudonos. Dar vadinama šunmolūnu, baltąja driekana.  Šaknys storos, didelės, šviesios geltonos, viduje baltos ir gleivingos. Stiebas žolinis, 1-4 m aukščio, laibas, išsišakojęs, briaunotas, laipiojantis ūseliais, plaukuotas, kartais plikas. Lapai širdiški, pražanginiai, penkiaskiaučiai, trumpakočiai. Jie yra abipus plaukuoti, kartais pliki, į stiebų viršūnes pamažu mažėjantys. Žiedai taisyklingi, 1,2-1,8 cm skersmens, žalsvai geltoni arba balti su gelsvu atspalviu. Vaisiai - 7-8 mm skersmens juodos, dvisėklės žirnio didumo uogos. Sėklos atvirkščiai kiaušiniškos, rudos, oranžinės arba pilkos, iš šonų suplotos, nežymiai raukšlėtos. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Auginama visoje Lietuvoje, pasitaiko ir sulaukėjusių. Savaime paplitusi Vidurio Europoje, Azijoje, Irane.

Raudonuogė brienė (Bryonia dioica) dar vadinama raudonuoge driekana. Jos šaknys storos, didelės, šakotos. Stiebas žolinis, 2-4 m ilgio ir 2-5 mm skersmens, laibas, briaunotas, šakotas, apaugęs plaukeliais. Ūseliai paprasti, nešakoti. Lapai pražanginiai, gana dideli, širdiški, trumpakočiai, iš 5 ar 7 skiaučių, abipus apžėlę šiurkščiais plaukeliais. Žiedai balti su gelsvu atspalviu, smulkūs, kartais labiau, kartais mažiau plaukuoti, po 1-2 lapų pažastyse arba piesteliniai, susitelkę į skydelius ir skėčius. Vaisiai - 0,6-0,7 cm skersmens raudonos uogos. Sėklos atvirkščiai kiaušiniškos, gelsvos ar rudos, šiek tiek raukšlėtos, iš šonų suplotos. Žydi birželio ir liepos mėnesiais.

Ši brienė auginama visoje Lietuvoje, bet rečiau už baltąją. Matyt, todėl, kad jautresnė šalčiams. Tai irgi dekoratyvus, vaistinis, nuodingas augalas. Natūraliai paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje, Azijoje, Irane.



    Daugiau straipsnių
Komentarai
Aldona 2014-08-19, 10:38
Mano dukrelei dažnai skaudedavo ausytes. Tai buvo beveik prieš 40 metų. Tai tokia sena močiutė mums tada atnešė tokią storą šaknį. Liepė susidžiovinti, o sudžiūvusią padėti ant lėkštutės ir uždegti. O dūmus leisti į skaudamą ausytę. (Ši šaknis smilksta, liepsnos nėra) Ir ausytė tikrai nustojo skaudėti, o gydytojai jau galvojo operuoti. Dar tos šaknies daviau ir kelioms bendradarbėms, kurios turėjo tokių pačių bėdų. Tai jos taip pat sakė, kad net nežino kas (vaistai ar šaknis) daugiau padėjo. Bet ausys skaudėti nustojo. Ir dukra jau ir pati mama, bet problemų su ausimis neturi. Va tai nuo tada ir sužinojau apie parstapą. Tik dabar jau galiu ir internete pasiskaityti ir pamatyti kaip jis atrodo.
Sodo spalvos 2014-04-02, 11:38
Pasiteiraukite žolininkų, jie gal patars, kur galima nusipirkti šaknų. Šis augalas randamas sulaukėjęs, paieškokite gamtoje.
virginija 2014-04-01, 17:37
kur galetumem nusipirkti tu saknu labai prasau parasykit
Vita 2012-05-09, 09:32
Gak kas turite, arba žinote kur galima gauti brienės šaknies?
VVV 2012-04-23, 19:53
Teko naudoti šio augalo šaknį. Užplikoma keli gabalėliai džiovintos šaknies karštu vandeniu, palaikoma ir skalaujama dantenos . Pajutus , kad keliasi ant dantenų pūlinys, paskalavus keletą kartų, simtomai išnyksta. Bet jau skonis, tai tikrai nepavydėtinas.
Fausta 2012-03-30, 19:48
labas aš ir girdejau apie šį augala mano mociute gyde sau sanarius gal kas jo turite
ingrida 2010-10-07, 12:04
o ar tiesa,kad parstapo saknu nuoviras valo krauja?
mindaugas 2010-08-26, 17:03
(super)(valio)geras dalykas(valio)(ok)
Alma 2010-08-20, 15:02
Patikėkit išbandžiau savo kailiu,tikrai veikia kompresai. Prieš kelias dienas labai susižeidžiau. Žaizdų nedaug, bet sumušimai buvo dideli, vaizdas kraupus... Atvėsinusi sumušimus dėjau šiltus parstupo nuoviro kompresus. Po paros mažos mėlynės skaudėjo labiau,nei didelės po kompresų. Gavau sėklų ir bandysiu visada turėti po ranka, auginant mažuosius padaužas gera turėti stebuklingų vaistų.(super)(super)
romas 2010-03-25, 01:43
gal kas zinote kur tu saknu gauti:
Juste 2009-12-08, 20:51
Mano senele ir mama sita sakni naudoja. Taip su degtine uzpila ir trina, kai sanarius skauda. Visi geliai vaistinese nublanksta pries sita sakni :)(super)
Dalia 2009-11-02, 13:21
Nuo vaikystės žinojau,kad parstupas-vaistas nuo reumatinių skausmų.Mano anyta užpildavo šį augalą degtine ir gydydavo sąnarių skausmus.Ir aš įsitikinau,kad padeda.Keista,kad niekur nerandu apie tokį gydymą aprašymo.Kas žinote,o gal tai tik įsitikinimas?
sigita 2009-06-26, 10:06
:P(super)
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*: El. pašto adresas:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Rugsėjo 15, pirmadienis.
  Saulė teka 06:51, leidžiasi 19:36.
  Mėnulis teka 23:06, leidžiasi 14:31.
  Mėnulis Dvyniuose, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis rugsėjo 9 d.
  Erdvilas, Eugenija, Nikodemas, Rimgailė, Vismantas
  Žiedų diena. Tinkamas metas tręšti, genėti krūmus, naikinti dirvos paviršiuje gyvenančius kenkėjus, ruošti gydomąsias pagalves, nuimti ir džiovinti derlių. Nereikėtų laistyti. Tai paskutinis terminas sodinti našlaites, saulutes, neužmirštuoles, katilėlius į nuolatinę vietą gėlyne arba lysvę. Augančias ir vegetaciją baigusias daugiametes gėles patręškite kalio ir fosforo trąšomis ar pelenais, kad geriau pasiruoštų žiemai.
  Jei rudenį kurmiai verčia aukštas kupetas, bus šalta žiema.

Apklausa

Koks šiais metais bulvių derlius?
Interneto svetainių kūrimas  El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082, faks. (8 5) 271 5435