Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Sukimo antgalių komplektų laimėtojai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 80
Augalų pasaulis – Moliūginės daržovės
Plačiau »
2018 m. Nr. 5
Sodo spalvos
Plačiau »
2018 m. Nr. 4
Mano sodyba
Plačiau »

Naujienos

  Spausdinti
Istorinę pergolę apsivis raganių kolekcija
 

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode pavasaris prasidėjo simboliniu darbu – pradėta kurti raganių kolekcija, apsivysianti didžiausią Lietuvos rožyną juosiančią atstatytą istorinę pergolę.

 

  

Kolekcijos pradžia tapo penkių skirtingų rūšių ir veislių suaugusių raganių kerai.

„Iki šiol VDU Kauno botanikos sode raganių tebuvo vos kelios rūšys, tačiau esame užsibrėžę tikslą šią vasarą surinkti per 200 rūšių ir veislių raganių kolekciją. Ne visos jos atkeliaus tokiais suaugusiais augalais: dalį teks atsisiųsti jaunais augaliukais, kitą dalį – patiems pasidauginti, vykstant pas kolegas, į kitų šalių botanikos sodus. Tarkime, mielai šiuo klausimu bendradarbiauja mūsų partneriai – Minsko botanikos sodas (Baltarusija), turintis didžiulę raganių kolekciją,“ – apie užmojus pasakoja Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Pirmosios pasodintos raganės, iš kurių keturias Botanikos sodui padovanojo pats A. Balsevičius iš savo asmeninės kolekcijos, sutvirtėjusios turėtų išaugti iki 4-5 metrų aukščio, o žiedus išskleisti jau šiemet. Jos atsparios šalčiams, nes yra kilusios iš kalnų ir natūralioje gamtoje pripratusios augti atšiaurių žiemų sąlygomis.

Kadangi raganės sodinamos prie didžiausią Lietuvos rožyną juosiančios pergolės, buvo pasirinkti laukinių rūšių ir jų hibridų augalai nerėksmingais baltais, gelsvais žiedais. Augdamos jos ne tik dailiai uždengs pergolę, bet ir žydėdamos sukurs švelnų foną įvairiaspalvėms rožėms bei jų neužgoš.

„Raganės Lietuvoje mylimos ir mielai auginamos, tačiau mūsų tikslas nebuvo prisodinti dekoratyvių raganių lėkštės dydžio žiedais. Pergolė apželdinama smulkiažiedėmis, kukliomis, savaime Europos, Azijos, Tolimųjų Rytų miškuose, kalnuose ir priekalnėse augančiomis raganėmis. Nes pagrindinis akcentas šioje botanikos sodo vietoje tenka ir teks didžiausiam šalies rožynui,“ – pabrėžia A. Balsevičius.

Pasak botanikos sodo specialistų, laukinių raganių auginimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja priežiūros: šios raganės – labai augios, todėl jas reikia genėti ir trumpinti, antraip pasodintos greta viena kitą užgožia.

 

Simboliška, kad pati pirmoji pasodinta gelsvoji raganė Clematis vitalba L., su žinoma laukine kilme: jos sėklas Italijos Lukos miesto apylinkėse surinko ir sėklų mainų programos metu į Lietuvą atsiuntė Lukos botanikos sodo darbuotojai. Iš šių sėklų išauginta raganė – nors ir kilusi iš Pietų Italijos – puikiausiai jaučiasi ir Lietuvoje.  Šios rūšies raganės taip pat auga ir Vokietijoje, Prancūzijoje.

 
 

Šiandien

  Gegužės 21, pirmadienis.
  Saulė teka 05:03, leidžiasi 21:29.
  Mėnulis teka 11:19, leidžiasi 02:14.
  Mėnulis Liūte, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis gegužės 15 d.
  Vaidevutis, Valentas, Vydmina.
  Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena
  Vaisių diena. Galima sodinti, pikuoti daržoves, auginančias vaisius virš žemės (pomidorus, paprikas, baklažanus ir kitas), skiepyti vaismedžius (ypač akiavimo būdu), krauti kompostą, sėti, sėti javus, veją, rinkti vaistinius augalus (vaisius), šaldyti vaisius, daržoves. Netinkamas metas augalus tręšti, laistyti. Kai kurios obelys šiemet gali per gausiai žydėti. Tai nenaudinga, nes jos primegs daug vaisių užuomazgų. Turėdami laiko, dalį žiedų išskinkite ir pašalinkite per tankiai augančias šakeles. Tada reikės mažiau retinti užuomazgas. Nepalanku tręšti, laistyti.
  Šalta gegužė – metai derlingi.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082