Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 11
Sodo spalvos
Plačiau »
2018 m. Nr. 11
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 82
Augalų pasaulis – Sodo ruošimas žiemai
Plačiau »

Naujienos

  Spausdinti
Istorinę pergolę apsivis raganių kolekcija
 

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode pavasaris prasidėjo simboliniu darbu – pradėta kurti raganių kolekcija, apsivysianti didžiausią Lietuvos rožyną juosiančią atstatytą istorinę pergolę.

 

  

Kolekcijos pradžia tapo penkių skirtingų rūšių ir veislių suaugusių raganių kerai.

„Iki šiol VDU Kauno botanikos sode raganių tebuvo vos kelios rūšys, tačiau esame užsibrėžę tikslą šią vasarą surinkti per 200 rūšių ir veislių raganių kolekciją. Ne visos jos atkeliaus tokiais suaugusiais augalais: dalį teks atsisiųsti jaunais augaliukais, kitą dalį – patiems pasidauginti, vykstant pas kolegas, į kitų šalių botanikos sodus. Tarkime, mielai šiuo klausimu bendradarbiauja mūsų partneriai – Minsko botanikos sodas (Baltarusija), turintis didžiulę raganių kolekciją,“ – apie užmojus pasakoja Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Pirmosios pasodintos raganės, iš kurių keturias Botanikos sodui padovanojo pats A. Balsevičius iš savo asmeninės kolekcijos, sutvirtėjusios turėtų išaugti iki 4-5 metrų aukščio, o žiedus išskleisti jau šiemet. Jos atsparios šalčiams, nes yra kilusios iš kalnų ir natūralioje gamtoje pripratusios augti atšiaurių žiemų sąlygomis.

Kadangi raganės sodinamos prie didžiausią Lietuvos rožyną juosiančios pergolės, buvo pasirinkti laukinių rūšių ir jų hibridų augalai nerėksmingais baltais, gelsvais žiedais. Augdamos jos ne tik dailiai uždengs pergolę, bet ir žydėdamos sukurs švelnų foną įvairiaspalvėms rožėms bei jų neužgoš.

„Raganės Lietuvoje mylimos ir mielai auginamos, tačiau mūsų tikslas nebuvo prisodinti dekoratyvių raganių lėkštės dydžio žiedais. Pergolė apželdinama smulkiažiedėmis, kukliomis, savaime Europos, Azijos, Tolimųjų Rytų miškuose, kalnuose ir priekalnėse augančiomis raganėmis. Nes pagrindinis akcentas šioje botanikos sodo vietoje tenka ir teks didžiausiam šalies rožynui,“ – pabrėžia A. Balsevičius.

Pasak botanikos sodo specialistų, laukinių raganių auginimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja priežiūros: šios raganės – labai augios, todėl jas reikia genėti ir trumpinti, antraip pasodintos greta viena kitą užgožia.

 

Simboliška, kad pati pirmoji pasodinta gelsvoji raganė Clematis vitalba L., su žinoma laukine kilme: jos sėklas Italijos Lukos miesto apylinkėse surinko ir sėklų mainų programos metu į Lietuvą atsiuntė Lukos botanikos sodo darbuotojai. Iš šių sėklų išauginta raganė – nors ir kilusi iš Pietų Italijos – puikiausiai jaučiasi ir Lietuvoje.  Šios rūšies raganės taip pat auga ir Vokietijoje, Prancūzijoje.

 
 

Šiandien

  Lapkričio 18, sekmadienis.
  Saulė teka 07:55, leidžiasi 16:12.
  Mėnulis teka 14:57, leidžiasi 01:25.
  Mėnulis Avine 17.55, pilnėjantis, II ketvirtis.
  Ginvydas, Otonas (Otas), Romanas, Salomėja.
  Latvijos nepriklausomybės diena.
  Vaisių diena. Galima sėti, sodinti, rinkti derlių, šaldyti vaisius, daržoves, rinkti vaistinius augalus. Rinkite šaltalankių, šermukšnių vaisius. Sukausčius dirvą gruodui, pamulčiuokite svogūnines, kitas daugiametes gėles. Jei nepasodinote žieminių česnakų, kuo greičiau tai padarykite. Iš karto juos užpilkite 5–7 cm storio durpių, pjuvenų ar medžių lapų sluoksniu. Nepalanku tręšti, pradėti džiovinti vaisius, prieskonines žoleles.
  Sausas lapkritis – be vandens šulinys.

Apklausa

Kada baltinate vaismedžių kamienus?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082