Skaitytojų klubas

 

 

„Kada už lango darganotas oras, smagu nors mintimis nusikelti į vasarą. Kai buvo šilta, žydėjo gėlynai ir klestėjo darže auginamos daržovės...
Aš turiu 4 arų daržą ir, žinoma, visas daržoves auginu ekologiškai, nenaudoju jokios chemijos. Juk galima apsieiti ir be jos. Dirvai tręšti naudoju kompostą ir perpuvusį mėšlą. Nuo kenkėjų apsiginu pelenų šarmo tirpalu – jis nekenkia augalams ir yra ekologiškas. Gerą pluoštą dilgėlių užplikau verdančiu vandeniu, palaikau kelias valandas, praskiedžiu. Šiuo nuoviru pomidorus laistau vieną kartą per savaitę. Trąšos labai geros, nieko nekainuoja, ir piktžoles nuraunu.
Ekologiškai augindami daržoves saugome ne tik savo sveikatą, bet ir mus supančią aplinką. Norisi, kad mūsų vaikai valgytų sveiką maistą, augtų sveiki. Linkiu visiems būti sveikiems ir laimingiems“.

„Labai norėčiau tarti: taip, savo sodyboje vadovaujamės ekologiško ūkininkavimo principais. Deja, negaliu. Kita vertus, viskas labai priklauso ir nuo to, kad ekologiškumą ne visi suprantame vienodai. Kai kurios apibrėžtys teigia, kad ekologiškai ūkininkaujantieji kuria gamtos ir žmogaus harmoniją, naudoja kuo daugiau rankų darbo, kuris nėra žalingas aplinkai. Jei remčiausi išvardytais pavyzdžiais, galėčiau save vadinti ekologijos propaguotoja. Be to, kiekvienas žmogus, turintis kad ir mažytį žemės gabalėlį, jį dirbantis, sodinantis, prižiūrintis, kuria harmoniją.

Visai kas kita, kai kalba pasisuka apie įvairių trąšų ir cheminių medžiagų naudojimą. Deja, neapsieiname be medžiagų kolorado vabalams naikinti ir be trąšų, kad bulvių derlius būtų geresnis. Nesakau, kad naudojame jų daug, bet teisybės dėlei dėl to nesibraunu į ekologijos propaguotojų gretas. Kita vertus, ne svetimas mūsų sodyboje ir kompostas, ir žaliosios dilgėlių trąšos, ir kitos senolių patikrintos senos geros gudrybės...
Ekologiškumo tema labai plati, ir ją 100 procentų sąžiningai propaguojančių žmonių, mano manymu, nėra labai daug. Viskas priklauso nuo požiūrio“.

 

Danutė Jazdauskienė detaliai įvardino, kas jai yra ekologija, ir dalinosi savo patirtimi ir patarimais:

„Pasidomėjau sąvoka ekologija. Jos aiškinimas gana platus ir moksliškas. Ir susimąsčiau, kiek tos ekologijos mano darže, gėlyne. Jei tai – tinkamas augalų parinkimas, trąšų, chemikalų atsisakymas, jos yra. Pradedu savo pasakojimą.

 

 

Nuėmusi derlių pradedu planuoti, ką ir kur kitąmet sėsiu ar sodinsiu. Sėjomainos taikymas ir tinkamų kaimynų (augalų) parinkimas garantuoja geresnį augimą, gausesnį derlių, atbaido kenkėjus, neleidžia plisti ligoms. Tarp braškių pasodinu česnakų – pristabdo puvinio plitimą, morkas sėju šalia svogūnų – atbaido vieni kitų musytes. Bulvės, tarp jų vagų įterpus burokėlių ar česnakų, auga sveikesnės, ir mažesnė tikimybė, kad šios daržovės susirgs maru. Šalia bulvių augančios pupelės atbaido kolorado vabalus. Kopūstų galvas galima nuplakti dilgėlių šluota – tokių daržovių nebemėgsta kopūstinio baltuko vikšrai. Darže ir rožyne pasodinu serenčių – jie irgi turi kenkėjus atbaidančių savybių. Rožyne esu pasodinusi ir levandų – nuvaiko amarus, erkutes. Yra ir daugiau augalų, kurių kvapo nemėgsta vieni ar kiti kenkėjai. Tai nasturtos, pelynai, bitkrėslės, svogūnų lukštai... Kadangi prisiauginau ir nesuvartosiu aitriosios paprikos ankštelių, jas taip pat naudosiu augalams purkšti nuo amarų, vikšrų. O gal ir sraigėms nepatiks ta kartybė...

Tai būtų antrasis ir trečiasis žingsnis. Pirmasis – sideratinių augalų sėjimas. Jie pristabdo piktžolių augimą, aparus gerai patręšia dirvą. Tręšiu ir kompostu, pelenais. Vasarą išravėjusi piktžoles ar pamiškėje prisipjovusi dilgėlių darau raugą. Tokias trąšas mėgsta ir daržovės, ir gėlės.
Vasarą plinta ligos, puola kenkėjai, todėl tenka žengti dar vieną žingsnį. Stengiuosi apsiginti liaudiškomis, natūraliomis priemonėmis. Dilgėlių raugu, atskiedusi vandeniu, purškiu rožes. Alų, perpus atskiedusi vandeniu, naudoju nuo miltligės. Juo purškiu vynuoges, raganes, flioksus. Praėjusią vasarą šiuo purškalu nupurškiau ir beržo šakas, bijūnus, nes jie buvo aplipę skruzdėmis – padėjo. Jau ne pirmus metus iš rožyno amarus baidau gėrimu „Coca Cola“ (taip pat perpus skiedžiama vandeniu).
Drėgmę saugo ir dirvą patręšia mulčias. Daugiausia naudoju nupjautą vejos žolę, nors naujai sėjai esu pasirūpinusi ir šiaudų, pjuvenų.
Taip žingsnis po žingsnio atsisakiau trąšų, fungicidų, insekticidų. Ir įsitikinau, kad be jų nei derlius sumažėjo, nei kenkėjai labiau augalus apniko. O jeigu nėra blogiau, kam kišti tą chemiją – ką ir kaip užsiauginame, tą ir valgome. Ir dar. Bandau priartėti prie gamtinės daržininkystės. Rudenį palikome nesuartą dirvos juostą – ten kroviau daržovių lapus, stiebus. Pavasarį jos nearsime, o koks bus derlius – pamatysime rudenį“.

 

 

 

 

„Mano ekologiškos daržininkystės principas labai paprastas – nenaudoti jokių cheminių trąšų. Sakysite, kad tai sumažina derliaus gausumą. Drįstu paprieštarauti ir noriu pridurti, kad mano daržo derlius kiekvienais metais būna ne tik gausus, bet ir sveikas. Kadangi prie namų nemažas plotas šienaujamos vejos, tai ją šienaujant su vejapjove, sumulčiuotą žolę dedu į krūvą, kuri per vasarą perdega ir virsta organinėmis trąšomis. Ką tik nušienautos žolės mulčiu apdedu daržo pakraščius – taip žolės mažiau plinta nuo nedirbamos žemės link dirbamos, o per vasarą išgulėtą žemę rudenį suariame ir dedame prie dirbamos žemės (taip per kelis metus dirbamos žemės plotas pamažu didėja). Tokiu mulčiu apdedu ir braškes, taip nušaudama 3 zuikius: uogos nebūna žemėtos, pūdamas mulčias duoda trąšą ir dar neleidžia augti žolėms.

Rudenį mulčiuota žole apdedu vaismedžių ir vaiskrūmių šaknis, kad per žiemą neiššaltų ir tuo pačiu būtų patręšti.

Išravėtą žolę dedame į komposto krūvą, kuri per kelis metus perpūva ir išvežama ant dirbamos žemės. O kad komposto krūva negadintų vaizdo, ją apsodinu cukinijomis, moliūgais, kurie dėl trąšios žemės tiesiog eina iš proto.

Prieš dešimtmetį rudenį nupjautus augalus (kanų lapus, jurginus ir kitas nupjaunamas gėles, daržovių lapus) pradėjome kloti į žemesnę sklypo vietą, kuri po kelių metų išsilygino ir tapo puikia vieta daržovėms auginti, ne tik neliko daubos, bet ir žemė buvo derlingesnė.

Kadangi namus šildome malkomis, tai pelenus surenkame ir išberiame ant dirvos. Juk pelenai ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą. Žinau, kad pelenuose yra apie 30 elementų: kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų. Fosforą ir kalį iš pelenų lengvai pasisavina augalai. Pelenus tai pat naudoju nuo augalų kenkėjų ir ligų.

Pavasarį prisiraunu dilgėlių ir jas užpylusi vandeniu užraugiu porai savaičių statinėje, po to atskiedžiu vandeniu ir tręšiu daržoves, gėlės. Rezultatas stulbinantis.

Pasidalinsiu dar vienu savo pačios išradimu. Prie namų vasarą statau didelius vazonus (skersmuo apie 1 metrą ir daugiau), į kuriuos sodinu vienmetes gėles: petunijas, surfinijas, žiles, bakopas ir begalę kitų, kurios auga kaip ant mielių. Paslaptis labai paprasta – ant vazonų dugno pridedu mulčiuotos žolės, kurią užpilu perpuvusia kompostine žeme, sumaišyta su durpių substratu, ir ant viršaus sodinu augaliukus. Mulčiuota žolė laistant gėles pūna ir taip nuolat tręšia pasodintas gėles.

Tai tik dalis mano ekologiškos daržininkystės receptų, kuri nieko nekainuoja, bet man atsidėkoja su kaupu“.

 

 

 

Nuoširdžiai dėkojame skaitytojoms už laiškus!

 

Kviečiame rašyti šio mėnesio „Augintojo patarimui“