Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Prenumeratos loterijos laimėtojai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2019 m. Nr. 1 (53)
Žolynų žurnalas
Plačiau »
2019 m. Nr. 3
Sodo spalvos
Plačiau »
2019 m. Nr. 1 (83)
Augalų pasaulis – Pavasariniai žalumynai
Plačiau »

Sodas

  Spausdinti

  Ar gėlių sodmenys pavasario sulauks sveiki?

Gėlių šakniagumbius, gumbasvogūnius per žiemą dažniausiai pažeidžia įvairūs grybų ir bakterijų sukelti puviniai. Infekcija patenka iš dirvos ir žiemą sandėliuose padaro didelių nuostolių. Nuo sergančių apsikrečia sveiki, ir liga plisdama gali visai sunaikinti sodinamąją medžiagą. Šias ligas sukelia Fusarium, Verticillium, Sclerotinia, Botrytis, kiti grybai ir bakterijos. Taigi ligos plinta ne tik su sodinamąja medžiaga, bet ir per užkrėstą dirvą.

Ligų požymiai

Šakniagumbiai, pažeisti fuzarinio puvinio, paruduoja, pūva, pažeistos vietos apsitraukia baltai rausvu pelėsiniu apnašu. Labiau serga nevisiškai subrendę, mechaniškai sužaloti ir blogai išdžiovinti. Per šiltai laikomi, perdžiūvę šakniagumbiai gali supūti sausai.
Dėl fuzariozės pūva gumbasvogūnių vidus. Dalis jų sudžiūva, susidaro mumijos. Kartais gumbasvogūniai atrodo normalūs ir niekuo nesiskiria nuo sveikų. Tai labai pavojinga paslėpta fuzariozės forma. Štai kardeliai gali normaliai augti, išauginti vaikučius, gumbasvogūniai –kitais metais normaliai sudygti ir vystytis be jokių išorinių ligos požymių. Tik susidarius palankioms ligai plisti sąlygoms, augalai staiga suserga.
Verticilioziniu puviniu sergantys šakniagumbiai taip pat vysta, ruduoja, pasidengia rudu aksominiu apnašu.
Sklerotinį puvinį (Sclerotinia sclerotiorum) galima atpažinti pagal baltą vatą primenantį apnašą su juodais pipiro dydžio ar didesniais juodais skleročiais.
Kekerinio puvinio (Botrytis cinerea) pažeistų šakniagumbių audiniai pasidengia pilkos spalvos pelėsiu. Gumbasvogūnių vidus sausai išpūva, o aplinkiniai audiniai dar būna sveiki. Jei jie buvo laikomi per drėgnai, suminkštėja, pasidengia pilku pelėsiniu apnašu, kuriame daug smulkių juodų skleročių.
Drėgnai laikomus kardelių svogūnėlius pažeidžia septoriozė (Septoria gladioli). Ant jų atsiranda rausvai rudų dėmių, kurios vėliau tamsėja ir pasidaro beveik juodos. Labai pažeisti gumbasvogūniai sukietėja, virsta mumijomis.
Kiti pelėsiniai grybai, tokie kaip pelėjūninio puvinio (Penicillium gladioli) sukėlėjai, kardelių gumbasvogūnius išmargina įdubusiomis, raukšlėtomis rusvomis su pilkšvu atspalviu dėmėmis. Aukštesnėje temperatūroje ant pažeistų audinių atsiranda šviesių rusvų skleročių, o drėgnose ir šaltose patalpose pažeistos vietos apsitraukia pilkai žaliu pelėsiu.
Ant apkrėstų šakniagumbių peržiemojusios Agrobacterium tumefaciens bakterijos, kurios sukelia bakterinį vėžį, gali vėl patekti į dirvą. Šia liga dažnai serga jurginai. Svarbiausias požymis yra įvairių formų, nelygiu paviršiumi, nevienodos, kartais net vidutinės bulvės dydžio išaugos ant šakniagumbių. Jų galima pamatyti rudenį, kasant jurginus. Pradžioje išaugos net nesiskiria nuo šakniagumbių, tik vėliau patamsėja ir paruduoja. Kai vegetacijos pabaigoje jos supūva ir nukrinta, bakterijos pasklinda po dirvą, ją užkrėsdamos ir padarydamos netinkamą augti daugeliui augalų. Bakterinis vėžys pavojingas chrizantemoms, pelargonijoms, rožėms, ligustrams, bijūnams, flioksams, įvairiems dekoratyviniams augalams, vaiskrūmiais, vaismedžiams, vynuogėms.
Bakterijos peržiemoja ant šakniagumbių, gumbasvogūnių ir padaro juos netinkamus sodinti. Jurginų šakniagumbiai gali užsikrėsti bakterine gumbalige (Corynebacterium fasciens). Ant šakniagumbių, gumbasvogūnių aptinkama ir kitų Xanthomonas, Pseudomonus rūšių bakterijų, sukeliančių puvinius. Kanų šakniagumbių pumpurai pasidaro juosvi ir sugniūžta arba nudžiūsta.
Bakterinės rauplės, kurias sukelia Pseudomonas marginata bakterijos, ant kardelių svogūnėlių palieka ryškias rudas, apvalias dėmes su įdubusiais, iškiliais kraštais. Gumbasvogūnių žievelė taip pat būna marga.
Virusai, mikoplazmos sukelia įvairias mozaikas, dėmėtliges, lapų plaišą, gumbasvogūnių daugiadaigiškumą, lapų, žiedų deformacijas ir kitus pažeidimus. Jais užsikrėtę šakniagumbiai ir gumbasvogūniai gali atrodyti normaliai, be jokių ryškesnių išorinių ligos požymių. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie nesimetriški, deformuoti, karpoti, nenormaliai pailgėję, vietoj vieno ar dviejų normalių daigų atsiranda daug smulkų daigelių.



    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Kovo 25, pirmadienis.
  Saulė teka 07:09, leidžiasi 19:42.
  Mėnulis leidžiasi 08:27.
  Mėnulis Šaulyje 08:05, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 21 d.
  Barmantas, Dirmantas, Normantas, Normintas.
  Gandro diena (Blavieščiai). Apsireiškimas Švč. Mergelei Marijai.
  Vaisių diena. Sėkite ar persodinkite gumbinius salierus, petražoles, geltekles, porus, ridikėlius. Tręškite augalus, auginančius vaisius virš žemės, vežkite mėšlą. Jei nešąla, skiepykite, genėkite vaiskrūmius ir vaismedžius. Tvarkykite, valykite rūsius. Negalima sodinti gūžinių salotų, ravėti.
  Netaisydavo tvorų, nekaldavo žemėn nė kuolo. Negalima nieko skolinti iš namų, nes gyvuliai susirgs. Iš miško neveždavo žabų, kad vasarą gyvačių į kiemą neprišliaužtų.

Apklausa

Kur perkate sėklas?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082