Praėjusį kartą Jūsų teiravomės, kaip gerinate dirvožemį. Džiaugiamės Jūsų atsiųstais patarimais!

Adelės iš Kelmės rajono patarimai:

Dirvožemio rūgštingumui mažinti ir dirvą tręšti tinka medžių pelenai. Juos per žiemą laikau sausai, o pavasarį įterpiu į dirvą. Juose daug kalcio, kalio ir fosforo. Tačiau pelenų nereikia maišyti su kalkėmis, mėšlu, srutomis. Dirvos rūgštingumą taip pat mažina kiaušinių lukštai, nes juose daug kalcio ir kreidos. Juos renku per žiemą, o pavasarį sumalu ir įterpiu į dirvą. Dirvą puikiai patręšia  kavos ir arbatos tirščiai. 

Mindaugas Butkus iš Kelmės pataria gerai apgalvoti, kur ką ką sodiname:

Ne visada būtina dirvožemį tirti agrochemijos laboratorijoje. Jei dirvoje auga asiūkliai, aklės, rūgštynės, vaistinės veronikos ar baltažiedės notrelės – dirvožemis rūgštus. Rūgštesniame dirvožemyje gerai auga ridikėliai, ropės, braškės, rabarbarai, rūgštynės, griežčiai, moliūgai, žirniai, pupelės, salotos, cikorijos, obelys. Todėl  prieš  gerindami dirvą gerai pagalvokime, kur ir ką galime sodinti. Daugumai daržovių reikia neutralios dirvos, kurios pH 6,2-6,8. Rūgščias dirvas reikia kalkinti. Tam tiks kalkakmeniai, medžio pelenai, kreida, ežero dumblas. Puikiai dirvožemį pagerina iš lapuočių miško rudenį parvežtas dirvožemis, kuris per žiemą peršąla, o pavasarį jį įterpiu į lysvę.

Silvija iš Pakruojo dirvožemiu rūpinasi tradiciniu ir patikrintu būdu:

Kadangi grįžtame link savo šaknų, link senų laikų taupydami pinigus ir tausodami savo sveikatą, tai tik priminsiu, kad dirvožemio rūgštingumas mažinamas medžio pelenais. 
Medžio pelenai, kaip nemažai augalams reikalingų maisto medžiagų turinti pramonės gamybos atlieka, gali būti panaudoti žemės ūkyje.
Pelenai – vertinga trąša, turinti kalcio, kalio ir fosforo. Pelenų sudėtyje yra nemažai ir kitų makro - ir mikroelementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario, švino ir kitų. Kaip trąša vertingi tik medžio pelenai. Medžio pelenuose gausiausia kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Pelenai ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą.

Jonas iš Kelmės rajono dirvožemį gerina sideratiniais augalais – garstyčiomis:

Sveiki, dabar jau madinga naudoti kuo mažiau chemijos. O aš tą seniai darau. Aš dirvą tręšiu garstyčiomis – šie augalai pagerina dirvą lygiai taip pat, kaip ir mėšlu tręšiant. Puikus derlius gaunasi. Garstyčias auginu maždaug iki 30 cm aukščio. Tada jas apkasu, bet būtinai prieš jų sužydėjimą. Kai garstyčios perpūva, virsta humusu. Jau ir kaimynus „užkrėčiau“ tokiu tręšimu. Pabandykite, gal ir jums patiks!

Jurgitos iš Ukmergės patarimai:

Kaip žmogui reikia maisto, taip ir dirvai reikia maistinių medžiagų. Prieš tręšdama dirvožemį visada pagalvoju kokias daržoves auginsiu tam tikrame žemės plotelyje, kadangi ne visos daržovės yra vienodai reiklios. Ankštinėms kultūroms skirtos žemės papildomai netręšiu, nes augdami šie augalai patys kaupia azotą šaknyse.
Dirvos rūgštingumui sumažinti pabarstau išsijotų pelenų, kiaušinių lukštų ir perkasu. Pelenai ne tik sumažina rūgštingumą, bet tuo pačiu ir patręšia dirvą kaliu, fosforu bei kalciu.
Derlingumui pagerinti keičiu augalų augimo vietą, kad toje pačioje vietoje kasmet neaugtų, nealintų dirvos. Pavasarį patręšiu kompostu. Iš parduotuvės trąšų neperku, nes noriu kuo natūraliau ir sveikiau užsiauginti augalus.  Pasakoja Robertas iš Kelmės rajono: Kaip aš gerinu dirvožemį? Senoviniu praktiniu patarimu, kuriuo dar mano seneliai naudojosi. Nors ir puikiai žinau, kad pirmoji vieta atitenka mėšlui, bet neturiu galimybės tokiam dirvožemio gerinimo būdui, nes gyvenu ne kaime. Taigi yra alternatyva, kuri ne ką mažiau veiksminga. Daigai išauga stiprūs ir sveiki. Užraugiu į 10 l talpos kibirą daug (apie 0,5–1 kg) dilgėliu. Jei tai darote anksti pavasarį, galite net su šaknimis prisirauti šviežiai pasirodžiusių daigelių, o aš iš rudens prisidžiovinu tiesiog „dilgėlių šluotų“, kurias išlaikau per žiemą prie pečiaus rūsyje, arba šaltoje patalpoje palėpėje. Tada užraugiu ir laikau savaitę. Po to pamaišau ir dar palieku savaitei. Ir viskas paruošta! Tik – privalote stipriai atskiesti gautą koncentratą, liedami į dirvą! Aš 1 l koncentrato skiedžiu 10 l vandens. Puiki trąša. Ir organinė, be chemijos. Ir nebrangu, ir saugu. Linkiu gero derliaus!

Rasos iš Kauno patarimai:

Aš dirvą tręšiu kiekvieną pavasarį. Visų pirma, nuo pernykščių lysvių nugrėbiu vėjo suneštus lapus ir likusius sudžiūvusius stagarus. Dirvą tręšiu kompostu, o kai jo pritrūksta, likusią dalį dirvos tręšiu perpuvusiu mėšlu, nes šviežias mėšlas netinka dirvos tręšimui. Tuojau pat visą dirvą perkasu, kad neišgaruotų amoniakas. Kada pasėju sėklas, ant dirvos paviršiaus užberiu dolomitmilčių, kurių būna pirkti ūkinių prekių parduotuvėse. Dolomitmilčiai nukalkina dirvą, derlius ženkliai pagausėja, pastebėjau tai panaudojusi pirmaisiais metais. Daugiau jokiomis trąšomis daržovių netręšiu ir laukiu gausaus derliaus.

Daugiau straipsnių